„Įvairios nuomonės, daug kalbama apie rezultatus. Viltys ir lūkesčiai buvo didesni nei pasiekti rezultatai. Bet pasakyti, kad vertiname neigiamai mūsų pasirodymą, negaliu. prizinės vietos vietos tikrai neblogai“, - komentavo D. Gudzinevičiūtė.
Rio geriau nei Londone
Rio de Žaneiro olimpiadoje dalyvavo 67 Lietuvos atletai. 10 proc. sportininkų iškovojo medalius (4 medaliai – trys bronzos ir vienas sidabro), planuotas užduotis įvykdė 56 proc. (38 atletai). Kaip teigė LTOK atstovai – prognozuoti sunku, tačiau Rio de Žaneire sportininkų pasirodymas pagal pasiektus iškeltus tikslus geresnis nei Londone. Tiesa, individualių sporto šakų – prastesnis.
„Tie, kurie stebėjo olimpines žaidynes, matė, kur buvo lietuvių nusivylimai. Sunku pasverti žiūrovų ir sportininkų nusivylimo lygį. Ne vienam buvo skaudu, kad nepasiekė išsvajoto rezultato, - kalbėjo D. Gudzinevičiūtė. - Teisingiausia pasakyti – nėra nesėkmių, bet yra pamokos. Toms organizacijoms reikia padaryti išvadas rengiantis kitoms žaidynėms. Artimiausius mėnesius sporto rezultatai peržiūrės rezultatus ir pateiks išvadas.“
LTOK olimpiečių neruošia
Ji kalbėjo, kad LTOK tiesiogiai sportininkus rengiant olimpiadai nedalyvauja – tik prisideda prie olimpinės rinktinės kandidatų rengimo lėšomis ir koordinuoja šių lėšų panaudojimą. Atsakingi – Lietuvos olimpinis sporto centras ir federacijos.
Kokias lėšas skyrė LTOK? 2016 metais individualių sporto šakų pasirengimui LTOK skyrė 2,471 mln. eurų. Didžiausio finansavimo sulaukė irklavimo ir lengvosios atletikos rinktinės. 290 tūkst. skirta krepšinio rinktinei. Vien dalyvavimui žaidynėse LTOK numatė 1,6 mln. eurų.
„Nemaloni tendencija, kad kiekvienos kitos žaidynės Lietuvai būna brangiausios. Norėtųsi, kad kitose šios tendencijos neliktų, - juokėsi LTOK prezidentė. - Beveik dešimt balų buvo vienybė, pozityvas ir palaikymas vieni kitų olimpiniame kaimelyje. Kaip ir visur atsiranda nedidelių problemų – misijos vadovams teko išplauti ne vieną kambarį, kad būtų švarus – visiems dėkoju, kad to negatyvo nebuvo praktiškai visai.“
Keisti R. Meilutytės trenerį? Skubota!
D. Gudzinevičiūtė palietė ir septintos likusios Rūtos Meilutytės trenerio Jono Ruddo keitimo klausimą: „Favoritės neiškovojo aukso – tai paskatino įvairias kalbas, kaip apie R. Meilutytės trenerio keitimą. Tai nėra teisinga. Pati Rūta kovoti turėjo ne tik takelyje, bet ir už jo ribų. Trauma, didžiulis spaudimas, diskusijos viešoje erdvėje. Viską įvertins sporto specialistai, o kaltinimai treneriui mano galva yra skuboti ir neprofesionalūs. O teiginys, kad plaukimo federacija negalėjo kontroliuoti R. Meilutytės pasirengimo – akmuo į jos pačios daržą.“
Paklausta apie dar vieną jautrią temą – sporto psichologų būtinybę olimpiadoje, Sidnėjaus olimpinė čempionė tvirtino, kad LTOK lėšomis buvo į Rio nuskraidinta sporto psichologė, pas ją apsilankė šeši sportininkai.
„Be to, tris metus vykdėme taikomosios psichologijos projektą. Kai kurios sporto šakos aktyviai dalyvavo, ne vienam treneriui ar sportininkui padėjo. Tačiau apsilankė ne visi. Matyt, reikės tęsti“, - sakė ji.
