„Tai, ką labiausiai myliu, tapo mano pralaimėjimu“, - po paskelbtų straipsnių virtinės sakė R. Milinovič portalui tv3.lt.
Praėjusių metų balandžio mėnesį R. Milinovič vairuojamą automobilį, kol ji ieškojo stovėjimo aikštelėje vietos, rėžėsi vyriškio vairuojamas mikroautobusas. Įvykio kaltininkas nenorėjo pripažinti kaltės. Lietuvoje ilgus metus fitneso varžybose dalyvaujanti Rita nesiruošė pasiduoti, todėl kreipėsi į teismą.
Jo metu paaiškėjo, jog kaltinamojo advokatas Shane‘as Englishas lietuvaitės asmeninėje „Facebook“ paskyroje pastebėjo nuotraukas iš varžybų, nors moteris teisme tikino, jog po nelaimės jaučia stiprus nugaros skausmus, po avarijos užfiksuotos nuotraukos fitneso varžybose atskleidė kitą pusę.
- Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje nuskambėjo žinia apie tavo teismus Airijoje. Kokia yra tavo pozicija šiuo klausimu? Kodėl, tavo manymu, sulaukei tiek žiniasklaidos dėmesio?
- Tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, kad įvykio metu į mane trenkėsi mikroautobusas.Užsienio žiniasklaidoje pasirodę straipsniai tikrai nėra apie patį įvykį: kas kaltas, o kas ne, kaip iš tikrųjų turėtų būti. Jie apie tai, kad esu kaltinama, nes esu sportininkė ir bandau prisiteisti sumą, kurios net nereikalavau.Teisiausi,kad atlygintų žalą. Jeigu nebūčiau sportininkė ir „Facebook‘e“ nebūtų įkeltų nuotraukų iš varžybų, tiek dėmesio nebūčiau sulaukusi ir tikrai būčiau laimėjusi bylą.
Kalbant apie sumą, aš net negirdėjau jos, tik išvydau po teismo straipsnyje. Rašoma,kad buvau nesąžininga... Įdomu, nes aš neslėpiau savo gyvenimo būdo, kuris neleido man pulti į depresiją. Taip, tiesa, kad dalyvavau tuos du metus „Fitness Bikini“ varžybose ir tai atvirai rodžiau socialiniame tinkle,bet kalbant apie visas smulkias detales, tai sausio mėnesio viduryje aš jau ruošiausi varžyboms, o pats įvykis nutiko balandžio 5 dieną kuomet aš jau buvau joms pasiruošusi ir iki jų buvo likusios vos trys savaitės. Po įvykio, kurio metu buvau patyrusi traumą - tiek fizinę, tiek psichologinę - bandžiau save raminti ir siekti savo tikslo toliau.
Ir tai nėra vienintelis mano užsiėmimas gyvenime, lankiau įvairiausius kursus.Mano kiekviena diena buvo suplanuota tam, kad nesėdečiau namuose. Į varžybų sceną lipau su avarijos pasekmėmis ir tai nebuvo pirmas kartas, kad lipčiau su skausmu.Tikriausiai dauguma pritars, kad su temperatūra ar kitais fiziniais skausmais lipti į sceną- dažnas įvykis. Aš patyriau visko: ir temperatūrą, ir skrandžio skausmus, ir nugaros bei kojų tirpimą. Kiekvienas sportininkas žino: jeigu jis tikrai nori, jis užlips... Ir nesvarbu, kaip jam beskaudėtų. Šypsotis reikia scenoje, ir teismo metu tai buvo panaudota prieš mane: aš šypsojausi ir dar laimėjau prizines vietas. Pasak teismo, tai rodo,kad man nieko neskauda. Faktas tas,kad jeigu esi traumuota, negali šypsotis ir siekti paprasčiausių savo gyvenime vertingų dalykų... O apie lipimą į Brėjaus kalną iš viso negalima kalbėti... Niekas net neklausė, ar mane draugas nešė, ar visą dieną lipau pati. Airija man daug davė, bet daug ir atėmė, bet aš tikiu, kad mano džiaugsmo valanda dar išauš.
- Buvai apkaltinta melu – tai nėra pats maloniausias dalykas...
- Galėtų mane kaltinti melu, jeigu aš būčiau ištrynusi „Facebook‘e“nuotraukas ir slėpčiau savo dalyvavimą varžybose. Aš sutinku atsistoti ir būti apmėtyta akmenimis,jeigu esu kaltinama tuo, kad beprotiškai myliu šį sportą ir jo neatsisakiau turėdama nugaros traumą. Galbūt ateityje teks sėdėti vėžimėlyje, bet žinosiu, kad viską padariau ir siekiau to sąžiningai. Tai mano išsivadavimas nuo depresijos, nes ši šalis savo oru ir žmonių dviveidiškumu tik smugdo. Niekada nebūsi pripažintas šioje šalyje ir pagiriamas savo stiprybe ir darbais. Šįkart dėl savo hobio išgyvenau tai, ko nelinkėčiau jokiam priešui.Visada stebėdavausi, kaip aprašomos tikros įžymybės skaudžiomis temomis ir kaip jos gali pakilti suklupusios, bet aš pajutau ir žinau tą skonį, tik šeima ir jų tikėjimas neleidžia suklupti.
- Gali skambėti keistai, tačiau paklausiu, kodėl esi išvykusi iš Lietuvos, kas paskatino migruoti?
- Išvykau iš Lietuvos kartu su draugu, kuriam visada buvau dėkinga, kad suteikė galimybę užsidirbti ir suprasti, ką reiškia toli būti nuo savo šeimos. Aš visus 8 metus dirbau ir tuo pačiu buvau pripažinta geriausia mėnesio darbuotoja ne vieną kartą.Man kiekvienas įvertinimas yra svarbus. Dėl savo šeimos viską galiu. Mane gali įvardinti, kuo tik nori, bet žinau vieną: esu sąžininga ir mano šeima tuo neabejoja. Tuo pačiu man šis įvykis leidžia pažinti draugus ir priešus.
- Nors gyveni ir sportuoji užsienyje, nuolat dalyvauji Lietuvoje organizuojamose fitneso varžybose – sportas tarsi liga?
- Kaip ir minėjau, tai mano išsigelbėjimas ir gyvenimo būdas, be kurio negalėčiau gyventi. Tėveliai ir sesės visada atkalbinėdavo nuo šio sporto, bet laikui bėgant jie pamatė: tai yra mano ir nesvarbu,kad visas santaupas atiduodu tam, kad sudalyvaučiau varžybose.
- Pastaruoju metu konkurencija bikinio kategorijoje ypatingai išaugo. Tavo manymu, kodėl?
- Kiekviena bikini atstovė supranta šią kategoriją skirtingai.Vienos eina pasimaivyti, kitos dėl dėmesio stokos, o tokios kaip aš siekia būti pripažintos ir stebėti savo kūno linijų pokyčius. Dažna bikinio kategorijos dalyvė tikisi begalinio dėmesio, bet aš iš savo patirties galiu pasakyti, kad dėmesio sulaukiame visos daug, bet drąsiai galiu teigti, kad dauguma domisi mumis tik dėl gražių linijų, o žmogaus asmenybė neegzistuoja. Neretai pačios merginos daro didžiausia klaidą,kad leidžiasi būti lengvai pasiekiamos ir tuomet visoms bikinio atstovėms yra lipdoma etiketė „Lengvai pasiekiama“.
- Kas tave motyvuoja ir varo į priekį sporto kelyje?
- Motyvuoju, visų pirma aš pati save ir, žinoma, mano ištikimieji treneriai,kurie man suklupus sakydavo „Eik ir padarysim“. Auksiniai žodžiai yra „išlieka tik stipriausi“.
- Kartais atrodo, kad bikinio kategorija – vienas rimčiausių „Mis Lietuvos“ konkurentas. Neretai girdime apie ten merginoms konkurenčių laužomus kulniukus. Ar to pasitaiko Lietuvos bikinio pasaulyje?
- Galbūt nuo vieno buvau apsaugota kulniukų laužymo, o kalbant apie bendravimą, pasitaiko visokių dalykų.Baisiausia tai, kad dirbtinė šypsena įsigalioja jau ir Lietuvoje. Šis mano įvykis su teismais Airijoje leido pasidžiaugti mano priešams, bet aš stipresnė,nes suklupsiu tik tada, kai jau kojų nejausiu visiškai.
