Tai buvo ne tik Kazio Maksvyčio auklėtinių pergalė, bet ir Paulius Jankūno galimai paskutinės rungtynės „Žalgirio“ arenoje.
„Iškovojome pergalę, kokybė galėjo būti ir geresnė. Toks jausmas, kad galėjome iškovoti ją lengviau, bet tie patys „Šiauliai“ nebeturi kur trauktis, naudoja aukštesnę sudėtį ir gynyba pasidarė stipresnė nei buvo prieš tai, nors puolimas nukentėjo be tų žaidėjų, kurie negali žaisti. Tikiuosi, kad Šiauliuose užbaigsime reikalus iki galo.
Tuo pačiu noriu padėkoti gerbėjams, kurie neparodė vaikiškų ambicijų. Mano žiniomis, tas konfliktas nebuvo toks, kad praleisti Pauliaus paskutines rungtynes Kaune. Noriu padėkoti, kad pašalino ambicijas ir atėjo, suteikdami tokį prieskonį. Apie Paulių daug kas kalbėjo, pasikartosiu, bet retai pasitaiko žaidėjai, kurie auge tame mieste ir toje sistemoje, geras sūnus, geras tėvas, geras šeimos žmogus, geras krepšininkas, geras pavyzdys vaikams, lojalumas, pavyzdys visai komandai. Džiaugiuosi, kad buvau viso šio proceso dalimi“, – teigė strategas.
K. Maksvytis pasidalijo, ką labiausiai įsiminė iš P. Jankūno karjeros.
„Atsimenu, kaip ir kiekvienas, buvau ir halėje, kai jis debiutavo. Man, asmeniškai, įsimintiniausias yra pirmasis finalas su „Neptūnu“, kai galėjome kabintis, pralaimėjome 2:4 ir Paulius buvo vienas iš tų, kuris neleido mums daugiau kabintis, buvo geroje formoje ir koncertavo, ta gerąja prasme“, - sakė treneris.
Jis pasidžiaugė, kad aukštaūgis liks organizacijoje: „Smagu, jis turi autoritetą tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Kaip ir minėjau, geras sportininkas, geras žmogus, pavyzdys jaunimui ir bus smagu dirbti šalia vienos ir „Žalgirio“ legendų“.
K. Maksvytis sakė, kad toks P. Jankūno atsisveikinimas įnešė gerų dalykų sunkiame „Žalgirio“ sezone.
„Jau prieš tai minėjau, kad šioje ne tokioje linksmoje sezono pabaigoje, tai buvo geras emocijų pliūpsnis. Kiek kalbėjau su žaidėjais, ne vienam sunkiai sekėsi tramdyti emocijas, ne vienam drėko ašaros ir sunkiai sekėsi save raminti“, - sakė jis.
„Žalgirio“ treneris atskleidė, kad minutinė pertraukėlė buvo planuota, siekiant pagerbti P. Jankūną.
„Esu matęs žaidėjų karjerų pabaigų. Planuotas, paklausiau varžovų, ar galime taip padaryti, Antanas Sireika irgi prie to prisidėjo, paprašydamas savo pertraukėlės. Smagu, kad visi prisidėjo“, - sakė jis.
K. Maksvytis sakė, kad dar nereikia nurašyti Mareko Blaževičiaus.
„Iš jo ką visą laiką gausi, tai kova, agresyvumas. Kartais padaro tų klaidų, bet čia ir yra klausimas, ar geriau turėti jauną, klystantį, bet besikaunantį žaidėją, ar patyrusį, bet mažiau norintį. Tai kelia jo akcijas, su juo ir gynyboje šiandien buvome stabilesni, kova dėl kamuolių pagerėjo. Negalima jo nurašyti. Kas liečia mano situaciją, nebuvo laiko pabandyti, reikėjo spausti rezultatą per trumpą laiką. Ar pasirinkau gerą kelią – diskusijų klausimas“, - teigė jis.
