„Labai norėjau savo geram vaikui, kad ir buvusiam, pratęsti sezoną, karjerą. Nebūtų buvę atsisveikinimo Pauliaus Jankūno, jei būtume laimėję. Matosi, kad komanda gerbia Paulių, jei jau nusprendė, kad šiandien reikia atsisveikinti, tai gynyba buvo labai griežta ir kieta.
Kai kurie mūsų žaidėjai to nesitikėjo ir su dabartinėmis pajėgomis nelabai buvo šansų. Viskas pelnytai, kaip ir buvote suplanavę.
Šiandien pagyriau, kad taip rimtai, kietai dengiasi, manau, gerbia Jankūną, kad atsisveikinimas nenusitęstų. Iš tikrųjų – nežinau, ką čia galima pridurti, tai yra neišvengiama. Graudu ir man, klauskite kažko kito arba neklauskite. Graudu pagalvojus, kaip susiklosto gyvenimas“, – visam Kaunui teigė specialistas.
Jis prisiminė, kaip kažkada apie P.Jankūną klausė Željko Obradovičius.
„Dar namuose būdamas prisiminiau pirmąsias rungtynes, kai Željko Obradovičius priėjęs klausė, kas čia per vaikas. Jis ilgai toks ir buvo, tarsi vaikas, bet su vyrišku stotu, ką tik pasakydavai, viską dėdavosi į galvą. Liūdnas dalykas, kaip laikas bėga, prisimeni jauną, o dabar jau karjerą baigia.
Savo žaidėjams irgi sakau, kad reikia branginti laiką, niekada nežinai, kada bus paskutinės rungtynės. Vienam iš savo auklėtinių pasakiau, kad žaisti reikia taip, kad po karjeros taip atsisveikintų, net susigraudino“, - sakė jis.
Jis pripažino, kad žaidėjams kirto per psichologiją nesėkmė praėjusiame mače po pratęsimo: „Man, asmeniškai, negali kirsti, ne tiek dar skausmo esu matęs aikštelėje. Žaidėjams tai turėjo įtakos, bandžiau paguosti, bet grįžti neverta. Situacija tokia, kad nepavyko“.
