A. Jomantas: jaudinomės, nes vienerios rungtynės ir Eurolyga galėjo nuplaukti

„Senas jausmas grįžti“, - po pergalingai pasibaigusių pirmojo Eurolygos atrankos etapo rungtynių sugrįžimu į „Siemens“ areną džiaugėsi Vilniaus „Lietuvos ryto“ gynybos ramstis Artūras Jomantas.

Bendraudamas su portalu Krepsinis.net, 22 minutes aikštėje praleidęs A.Jomantas neslėpė, jog jaudulys dėl mačo svarbos buvo itin juntamas, bet žengus pirmąjį žingsnį, artėjančiose rungtynėse su Zagrebo „Cibona“ turėtų būti lengviau.

„Tai buvo pirmosios rungtynės prie žiūrovų, todėl jautėsi šioks toks jaudulys. Tai parodė ir pirmieji du kėliniai, kai nerimavome, jaudinomės dėl rungtynių svarbos. Vis dėlto lemiamos yra vienintelės rungtynės - nepasiseka ir viskas, Eurolyga nuplaukia. Tačiau po ilgosios pertraukos susikaupėme ir parodėme, kaip galime žaisti“, - rungtynes portalui Krepsinis.net apibendrino A.Jomantas.

- Praėjusį sezoną rungtyniaudavote pakankamai trumpai, o šiemet jau pirmose oficialiose rungtynėse už jus ilgiau žaidė tik du žaidėjai. Galbūt šį sezoną jūsų vaidmuo bus kur kas svarbesnis?

- To reikia klausti trenerio.

- Kuo būtent treneris Aleksandras Džikičius skiriasi nuo ankstesnių komandai vadovavusių strategų?

- Tai geras, NBA buvęs ir daug ko matęs treneris. Jis mums pateikė šiokių tokių naujovių. O tai, kaip mes jo idėjas įgyvendinsime aikštėje, priklausys nuo mūsų pačių. Kas, kaip ir kiek žais, paaiškės vėliau.

- Pilna sudėtimi žaidžiate tik savaitę. Kaip jaučiasi susižaidimo stoka?

- Kai tik pradėjome žaisti draugiškas rungtynes, žaisdavome be centrų. Nebuvo nei Jono, nei Pejos (P.Samardžiskio, - Krepsinis.net). Buvo keista, nes penktu numeriu rungtyniaudavo Katelynas arba Robertsas. Jiems tai buvo keista, nes patys yra sakę, kad „centru“ nėra žaidę. Tačiau kai grįžo Jonas ir Peja, viskas stojo į savo vietas. Aišku, dar reikia šiek tiek laiko, kad pajaustume vienas kitą, bet dirbame ta linkme.

- Vasarą tik savaitę dirbote su nacionaline komanda. Galbūt per atostogas papildomai ruošėtės sezonui?

- Po nacionalinės komandos stovyklos buvo ne tiek jau daug laisvo laiko. Kažkiek tai dirbau: tai bėgiojau krosą, tai treniravausi treniruoklių salėje. Nebuvo taip, kad visą laiką gulėčiau. Net Palangoje normaliai nepabuvau, gal tik vieną-dvi dienas (šypsosi).

- Kaip pasikeitė iš rinktinės grįžęs Valančiūnas?

- Visi, kas sekate jo žaidimą, spėjote įsitikinti, jog tai neeilinio talento asmenybė. Jis įvertintas ir už Atlanto. Dabar viskas priklauso nuo jo paties. Potencialo Jonas turi labai daug. Po rinktinės Valančiūnas grįžo gerokai fiziškai sutvirtėjęs ir įgijęs daugiau patirties. Tai geras vaikis (šypsosi).