Be to, svarbu žinoti ir žieminėms padangoms taikomus techninius reikalavimus. Lietuvos kelių policija primena, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. lengvųjų automobilių naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 milimetrai, tuo tarpu motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis eksploatuoti draudžiama. Su dygliuotomis padangomis galima važiuoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d., tačiau naudojant tokias padangas, ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas.
Renkantis padangų tipą svarbiausios naudojimo sąlygos
Anot didmenine automobilių detalių bei reikmenų prekyba užsiimančios įmonės „AD Baltic“ eksperto Liutauro Pociaus, automobilininkų poreikiai yra labai skirtingi, todėl renkantis naujas padangas verta pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais: „Specialistai padės atsižvelgti, kiek ir kokiais keliais tenka važinėti, ar tenka keliauti į Vakarų ar Šiaurės Europą ir t. t. Nuo to priklauso sprendimas – kietos gumos mišinio nedygliuotos, minkštos gumos mišinio nedygliuotos ar dygliuotos padangos.
Dygliuotos padangos yra saugiausios beveik visomis žiemos sąlygomis, tačiau turi ir keletą trūkumų – kelia daugiau (maždaug 3–5 decibelais) triukšmo, važiuojant sausu asfaltu yra šiek tiek slidesnės. Be to, dygliai labiau ardo asfalto paviršių bei horizontalųjį ženklinimą, todėl gali būti naudojamos ne visose užsienio šalyse.
Važiuojant sniegu ar ledu, dygliuotų padangų stabdymo kelias siekia maždaug 37 metrus, o geriausių nedygliuotų – apie 57. Net lyginant pačias pigiausias dygliuotas padangas su pačiomis geriausiomis nedygliuotomis, pastarosios sustabdo beveik 4 metrais toliau.“, – žiniomis dalinosi L. Pocius.
Specialistas atkreipė dėmesį ir į kitus dygliuotų padangų funkcinius aspektus: „Dygliuotų padangų protektoriaus blokeliai yra masyvesni ir standesni, protektorius dažnai „grubesnis“, todėl automobilis būna stabilesnis posūkiuose. Šių padangų rida bene 30 proc. didesnė, be to, jos geriau išstumia vandenį, „išsivalo“ esant šlapdribai ir geriau sukimba su kelio paviršiumi. Tokį „apavą“ mašinos paprastai gali dėvėti tris ar penkis sezonus. Tačiau nusprendus pasirinkti tokio tipo padangas, reikėtų nepamiršti, kad degalų sąnaudos bus 4–8 proc. didesnės.“
Nedygliuotos padangos – draugiškesnės kelio dangai, tačiau greičiau susidėvi
Vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose ir daugiausia važinėjantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat keliaujantiems į Senojo žemyno pietines valstybes (net Lenkijoje dygliuotos padangos yra draudžiamos), patariama rinktis kieto gumos mišinio nedygliuotas padangas. „Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu asfaltu daro „meškos paslaugą“ – esant mažesniam bendram protektoriaus tvirtumui, išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja.
Kitas faktorius, deja, mažinantis pastarojo tipo žieminių padangų patrauklumą – itin didelis jų nusidėvėjimo koeficientas. Siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug 2–3 kartus greičiau nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos. Daugiau ar agresyvesniu stiliumi vairuojantiems bei turintiems automobilius su galingais varikliais tokių padangų gali neužtekti vienam sezonui. Važinėjant „protingai“ nedygliuotos standesnės padangos turėtų tarnauti du ar tris sezonus.“, – teigė specialistas.
Kaip, siekiant užtikrinti jų ilgaamžiškumą, teisingai eksploatuoti žemines padangas?
L. Pociaus teigimu, žieminių padangų eksploatacijos principai iš esmės nesiskiria nuo vasarinių: „Būtina stebėti slėgį padangose ir protektoriaus dėvėjimąsi. Jei protektoriaus rašto gylis skiriasi daugiau nei vienu milimetru – ratus nuo priekinės ašies patariama perkelti ant galinės. Šią procedūrą reikėtų atlikti kaskart nuvažiavus maždaug 10 tūkst. kilometrų. Taip pat rekomenduojama kas 5–7 tūkst. kilometrų keisti padangas „kryžmiškai“ – priekinę kairės pusės su galine dešinės ir priekinę dešinės pusės su galine kairės. Toks keitimas ypač aktualus automobiliams, kurie turi galingus variklius ar yra varomi galiniais ratais – tokių automobilių padangos greičiau netolygiai nusidėvi, „susilaiptuoja“.
Taip pat, renkantis padangas beveik visada pasitvirtina posakis „šykštus moka du kartus“. Brangios ir kokybiškos padangos bus tylesnės, taupys degalus, stabdant sustos greičiau, su jomis važiuoti bus saugiau, o tarnaus – daug ilgiau. Jei pasipriešinimas riedėjimui yra mažesnis 3–4 proc., per visą eksploatavimo laikotarpį jos padeda sutaupyti tiek, kiek kainuoja viena padanga.“
