Pagaliau sulaukiau savo mėgstamiausio profesoriaus. Buvau susitarusi dėl papildomos konsultacijos prieš egzaminą. Tikriausiai, buvau stropiausia kurso studentė ir vyliausi, kad jis tai pastebėjo.
Nuėjom į nedidelę, tamsią auditoriją koridoriaus gale. Jis atsiliko vos vienu žingsniu, su telefonu rankoje. Kai įėjom, tikėjausi, kad jis įjungs šviesą, bet tik uždarė paskui save duris ir užrakino.
„Ką jūs darote?“ – ne juokais sunerimau. Rodės, kad tamsoje jo akys velniškai žybtelėjo. Jis nieko neatsakė. Ramiai pasidėjo ant stalo telefoną, raktus. Nusivilko švarką ir pakabino ant kėdės. Nežinojau, kur dėtis.
„Girdėjau, kad tu... buvai negera mergaitė.“ – ištarė jis tyliai, tuo seksualiu, žemu balsu, kuris taip ir nuėjo per kūną. Staiga jis žengė link manęs. Kiekvienas jo žingsnis aidėjo mirtinoje tyloje.
„Aš?.. Nežinau, apie ką jūs kalbate...“ – norėjau trauktis, bet kojos neklausė. Jaučiau, kaip kaista kraujas, kaip tvinkčioja ties pačiu centru. Žinojau, kad pati to norėjau.
„Tai jau tikrai, kad nežinai...“ – dabar jis buvo jau visai arti, jaučiau jo karštą kvėpavimą ties kaklu. – „Atrodo, kad tu ne šiaip žaviesi mano darbais... ir tos papildomos konsultacijos...“ Pakandau lūpą. Jis buvo teisus. Turėjau savų ketinimų.
„Aaa... na...“ – nesugebėjau sugalvoti jokio įtikinamo pasiteisinimo. Aš taip jo norėjau... Jaučiau, kaip kaupiasi drėgmė mano kelnaitėse, kaip pamažu linksta kojos.
„Mmmhm...“ – jis braukė pirštu man per šoną, link kaklo. Aiktelėjau nuo jo prisilietimo. „Tau patinka?“
Pagalvojau akimirką. Nebuvo kur trauktis: „Tai-i-p, profesoriau.“
Staiga jis ėmė bučiuoti man kaklą, drėgna bučinių grandinė nutįso nuo raktikaulio iki žandikaulio linijos. Dūsavau iš malonumo. Viena ranka jis sugriebė mano kaklą iš nugaros, o kita nuslydo žemyn mano pilvu iki pat kirkšnių. Profesorius kilstelėjo mano marškinius, apnuogindamas mano įkaitusį kūną vėsiame ore. Jo šiltos, vyriškos rankos keliavo aukštyn mano pilvuku, ir tvirtai sugriebė krūtis. Pirma vieną, paskui kitą.
Virpėjau, galvodama apie tas paskaitas, kai miriau iš noro, kad jis mane taip paliestų. Nuolat apie jį fantazuodavau. Kartais jis prigaudavo mane spoksant, aš susigėsdavau, o jis dar pasiteiraudavo, ar viskas gerai. Jis turėjo suprasti, kas negerai.
Mano kelnaitės, tikriausiai, jau buvo permirkusios. Aš jo taip ilgai norėjau... Norėjau, kad jis mane užvaldytų, kad tiesiog išdulkintų. Man jo taip reikėjo.
„Paimk mane“ – tyliai sukuždėjau. Pati negalėjau tuo patikėti.
„Ką?“ – atsakė profesorius kaip mat nutraukęs glamones ir įsistebeilijęs man į akis. Dieve, kai jis kilsteli antakį...
„Paimk mane“ – jau tvirčiau pasakiau, bet balsas vis dar virpėjo.
„Tavo noras man – įsakymas.“ – jis ištarė gana ironiškai, lyg pats netikėdamas tuo, kas vyksta. Jis staigiai mane pasuko ir priglaudė savo lūpas prie manųjų. Mūsų liežuviai godžiai gaudė vienas kitą. Jausmas buvo neapsakomas.
Pritrūkusi oro atsitraukiau ir nusimetusi marškinius ranka apsivijau ko kaklą. Dar stipriau įsisiurbiau į jo lūpas, o kita ranka mėgavausi jo ištreniruotu kūnu. Jis buvo toks tvirtas...
„Klaupkis“ –jis pareikalavo.
Paklusau ir atsiklaupiau prieš jį. Mačiau, kaip jo chaki spalvos kelnėse įsirėžusi varpa. Labiau, nei paprastai. Jaučiau, kad ji manęs laukia.
Profesorius atsisegė kelnes, ir aš padėjau jas nusmaukti iki čiurnų. Trumpikės buvo ne menkai išsipūtusios, ir, nieko nelaukdama, jas nusmaukiau žemyn. Buvau teisi – varpa buvo gana įspūdinga, nors dar ne visai stangri. Godžiai lyžtelėjau ją nuo pagrindo aukštyn ir stimuliuodama ranka apžiojau masyvią galvutę, nulaižiusi sūroką prejekuliantą.
Pamažu ėmiau jį vis giliau. Galiausiai pajutau, kaip jis atsakomai judina klubus. Jo judesiai buvo staigūs ir stiprūs arba lėti ir ramūs. Jis puikiai žino, kas jam patinka.
„Ohhh...“ – jis mėgavosi mano pasitreniravusia burnyte.
Mykiau ir aš iš pasitenkinimo, tik su jo varpa burnoje, ir vibracija nubėgo jo kūnu. Jis dar garsiau sudejavo. Aš kiekvieną akimirką drėkau vis labiau.
„Aš tuoj...“ – žodžiai strigo jo gerklėje, o balsas virpėjo. Aš nenorėjau, kad jis baigtų. Paleidau jo varpą ir jau tik erzinau, verčiau palaukti.
Profesorius paskubomis mane nurenginėjo. Jo noras mane kuo greičiau išdulkinti buvo labiau nei akivaizdus. Abu kvėpavom giliai ir sunkiai. Akimirką žvilgtelėjęs man į akis jis nusmaukė mano sijoną ir kelnaites. Kai ir liemenėlė pagaliau atsidūrė ant grindų, jis grubiai palenkė mane prie stalo ir, be jokių įžangų, jis staigiai į mane įsiskverbė.
Jo didžiulė varpa greitai judėjo pirmyn-atgal, įsiskverbdama taip giliai, kaip net nenumaniau. Jaučiau jos galvutę viduje, ir tas jausmas buvo nuostabus.
„Tu tokia pasileidusi... Reikėtų tave dulkinti dar stipriau.“ – jis iškošė pro sukąstus dantis, o aš tik dar garsiau dejavau. Su tais žodžiai jis ėmė lėtinti tempą, bet skverbėsi dar giliau, dar stipriau.
„Dieve... Tu tokia įsitempusi...“ – išgirdau tarp jo atsidusimų, kai jis staiga ištraukė viską palikdamas manyje tik galvutę.
„Profesoriau...“ – kai tik mano lūpos tai ištarė, jis vėl visa jėga įsiskverbė vidun. Mano staigų riksmą jis užčiaupė ranka, ir su pasimėgavimu pakartojo tą patį grubų įsiskverbimą dar keletą kartų. Aš jaučiau artėjantį orgazmą.
Jis dar kartą įsiskverbė į mane visu ilgiu, ir pajutau stipriausią orgazmą, kokį pamenu. Dejavau, o kūnas virpėjo ekstazėje, kol mano makšties raumenys išmelžė iš jo visą gyvastį. Per kūną dar kartą nubėgo elektra, išgirdus jo gyvulišką, gilų atsidusimą baigiant. Jaučiau, kaip jo karšta sėkla teka mano virpančiomis lūpytėmis.
