Gera žiūrėti į save veidrody, gera apsivilkti lengvutį permatomą chalatėlį ir nejučiomis liesti save– tokią atsipalaidavusią ir įdegusią... Ankstaus ryto žavesys, juoda garuojanti kava ir jausmas, kad viska juda pirmyn. Saulės šviesa šildo veidą, tyli muzika maloniai ramina. Taip, tas vasaros rytas buvo nuostabus.
Po lengvų pusryčių nuskubėjau į darbą. Diena lėkė kaip pašėlusi ir viskas būtų buvę puiku, jei ne prasidėjusi migrena. Pragariškai pulsuojanti galva nebeleido mąstyti, svajojau tik užmigti juodu miegu ir nieko nebematyti. Po keleto tablečių nuo galvos skausmo pasijutau geriau, bet energijos nebeliko nė lašo. O juk šį vakarą darbe vakarėlis... Taip seniai lauktas, planuotas ir svarbiausia nemokamas. Tik kartą per metus kompanija surengia kažką panašaus. Ir kodėl būtent šiandien tas nelauktas galvos skausmas?
Likus keletui valandų iki darbo pabaigos vis dar svarsčiau, eiti ar ne? Žinoma, draugės primygtinai skatino. „Tik kartą metuose, privalai dalyvauti!“ Galų gale pasiryžau – eisiu. Grįžau namo tik persirengti, privalėjau skubėti. Vyro dar nebuvo, žinojau, kad šiandien jis užtruks ir planavau jam paskambinti vakaro eigoje. Pasipuošiau ilga, melsva suknele ir išskubėjau į naktį.
Manęs jau laukė prasidėjęs vakaras: stalai padengti užkandžiais, gėrimais ir kokteiliais. Norėjosi visko paragauti ir net pamiršau, kaip man šiandien skaudėjo galvą ir kiek tablečių išgėriau, kurių jokiu būdu negalima maišyti su alkoholiu...Įsijaučiau greitai, šokau pametusi galvą ir niekaip negalėjau suprasti, kodėl taip greit svaigstu, kodėl vaizdas vis liejasi ir kodėl mano rankoje dar vienas gėrimas...
Džiugu, kad šalia atsirado senas draugas, taip pat bendradarbis ir pasisiūlė parvežti namo. Jaučiausi nejaukiai, bet žinojau, kad ilgiau likti tikrai nebegaliu. Bevažiuojant smagiai šnekučiavomės, jis pasakojo apie savo žmoną, šeimą, darbą. Netrukus sustojome netoli mano namų, netyčia prasitariau, kad vyras grįš dar negreit. Matyt, jis tai suprato, kaip užuominą, nes man nespėjus išlipti, draugužis sulaikė mane ir pradėjo glostyti plaukus, pečius... Nedariau nieko ir nesakiau nė žodžio, nes buvau tiesiog apstulbusi.
Vedęs vyras, šeima ir visa kita. Ką jis po galais sau mano? Po kelių akimirkų, grubiai atstūmiau jį ir išlipau– jis taip pat. „Pabūk nors kartą įdomi, pasilinksminkim“, negalėjau suvokti jo žodžių, tik pasakiau, kad turiu eiti namo, o jam liepiau prisiminti, kad turi žmoną. „Leisk bent paliesti tave“, bet jo žodžiai skambėjo jau man už nugaros. Giliai širdyje nujaučiau, kad dabar jis grįš į vakarėlį ir ieškos kitos... Galbūt naivesnės, galbūt tos, kurios santuoka kabo ant plauko...
Grįžau ir lovoje laukiau vyro. Savo vyro, kurio kiekvieną kūno centimetrą esu išbučiavusi, kuris žino, kaip mane pamaloninti, kurio šią naktį troškau lyg oro...Mielasis grįžo po vidurnakčio ir aš jau šildžiausi jo glėbyje. Jis šluostė man ašaras ir mylavo, net neklausė, kas atsitiko, žodžių čia nebereikėjo. „Tu toks pavargęs“, tariau. Jis atsigulė ir užsimerkė, o aš lėtai nurenginėjau jį.
Toks pažįstamas ir mielas kūnas, bučiavau jo ausis, kaklą, rankas lyg jis būtų grįžęs iš tolimos kelionės. Jaučiau alkį ir susijaudinimą. Mano kūnas kalbėjo „ Aš tavo, aš tik tavo“. Pradėjau paskubomis rengtis, stipriai prisiglaudžiau prie jo krūtimis, sustandėję speneliai virpėjo iš geismo. Sėdėjau ant jo ir pirštais virpinau save, nejučia mano pirštai įsliuogė į karštą vaginą ir aš jau pamiršau viską, nes buvau danguje.
Vyras švelniai apglėbė mane ir paklausė: „Gal galiu šiandien į užpakaliuką? Juk žadėjai, kad pamėginsim“ Negalėjau atsakyti, atsirado slapta baimė, o jei jis, man nesutikus, eis pas kitą? „Na gerai, bet tik pamėginsim“. Aš apsisukau ir jis pradėjo glamonėti mano sėdmenis, bučiuoti, virpinti mažą angelę dar visai nepasiruošusią tam, kas tuoj įvyks. Buvau užsimerkusi ir laukiau, jaučiau šaltą lubrikantą, pirštus sliuogiančius į mane, bet buvau saugi. Tai jis – mano mielas, jis neskaudins manęs.
Sustandėjęs, slidus penis pradėjo pamažu skverbtis. Jaučiau skausmą susimaišiusį su malonumu,bet norėjau tęsti iki galo. O gal tiksliau jaučiau, kad reikia? Nauji potyriai man visada patiko, bet šios aplinkybės tiesiog buvo per keistos. „Mano mažoji kekšyte, kaip su tavim gera“,- rėkė įsiaudrinęs vyras. Jo žodžiai glumino mane, nebejaučiau jokio skausmo tik susijaudinimo drėgmę slystančią tarp kojų... Jis tankiai alsavo ir aš nenumaniau, koks bus finalas.
Jis vis stipriau spaudė mane prie patalų, kol išgirdau aiktelėjimą. Šilta srovelė nuvilnijo mano nugara. Po gardaus meilės nuovargio mano šaunusis vyras užmigo, o aš nebenorėjau net orgazmo. Susirangiau šalia jo ir mąsčiau apie visą beprotišką dieną.
Tik pamanykit, o jei aš būčiau paslydusi ant nuodėmės slenksčio? Arba jei būčiau leidusi jam paliesti, savo krūtis, tik tiek. Ar tai jau būtų neištikimybė? Manau, daugumai nelaimingų vyrų seksą jau seniai išstūmė sena gera pornografija, o jei vienas kitas ir bando savo negrabiom rankom paliesti trokštamą geismo objektą, tai tik dėl to, kad išvydo kažką pažįstamą, kažką labai seniai liestą, švelnų, o gal net švelniausią dalyką šioje žemėje– jaunutės merginos krūtį.
Viktorija
