Ritmingas galvos trankymas į sieną (ar kokį kitą kietą objektą) yra vienas labiausiai tėvus neraminančių vaikų įpročių.
Iš dalies nerimas yra pagrįstas, nes tai gali būti autizmo požymis. Tačiau, kad ir kaip keistai tai skambėtų, tai gali būti ir visiškai normalus sveiko kūdikio elgesys.
Nori tikėk, nori ne, bet ritmingas galvos trankymas (o kartais sykiu ir kūno lingavimas į priekį ir atgal) kai kuriems kūdikiams padeda atsipalaiduoti, nusiraminti ir užmigti: manoma, kad tai – savotiškas supimo ar čiūčiavimo pakaitalas (štai kodėl paaugę vaikai taip mėgsta sūpynes!)
Galvą tranko apytiksliai kas penktas vaikas, ir dažniau tai daro berniukai. Šis įprotis atsiranda apie aštuntą – devintą mėnesį, o išnyksta savaime iki antro-trečio gimtadienio. Jei jis trunka ilgiau, reikėtų pasitarti su specialistais.
Net jeigu galvą tranko vyresnis nei aštuoniolikos mėnesių kūdikis, pagrindas sunerimti yra tik tada, kai yra kitų nenormalaus elgesio požymių, tokių kaip rankų kratymas, įkyriai kartojami veiksmai, meilumo stoka. Autizmą galima įtarti, jei 14 mėn. kūdikis nerodo į daiktus pirštu, jei neseka suaugusių žingsnio ir nežaidžia su įsivaizduojamais objektais.
Kita dažnai pasitaikanti galvos trankymo priežastis – noras palengvinti skausmą, pavyzdžiui, sukeliamą dantukų dygimo ar ausų infekcijos. Jeigu tavo mažylis tranko galvą tik persirgęs sloga, būtų neblogai patikrinti ausytes.
Galvą taip pat dažniau krato vaikai, kuriems trūksta aplinkos dirgiklių (nematantys, negirdintys kūdikiai, taip pat tie, kurie jaučiasi vieniši) – taip jie kompensuoja dirgiklių stygių.
Tėvai baiminasi, kad trankydamas galvą vaikas gali susižeisti – tačiau vargu ar tai atsitiks, nes mažylis neturi pakankamai jėgos, kad susitrenktų išties stipriai. Be to, jį stabdo skausmo baimė. Ar gali toks trankymas paveikti vaiko raidą?
Vieno tyrimo rezultatai buvo gana netikėti: galvą trankančių mažylių judesių koordinacija vystėsi sparčiau ir jie anksčiau pradėjo vaikščioti. Taigi trankymas ne tik kad nepakenkia, bet gali net ir padėti!
