Jei pirmosiomis savaitėmis po atostogų jaučiate nesuprantamą įtampą (arba, atvirkščiai, depresinę būseną) - vadinasi, arba per daug atsipalaidavote per vasarą, arba per daug rūpesčių užsikrovėte, grįžusi prie darbo ritmo. Jūs negalite prisitaikyti!
Jolita R. rašo: “Kiekvienais metais patiriu stiprų nerimą prieš sugrįždama į darbą po vasaros atostogų. Visą vasarą, ilsėdamasi pas tėvus Jurbarke, genu nuo savęs mintis apie mokyklą. Nenoriu galvoti apie rudenį, sugrįžimą į Vilnių. Nors ir suprantu, kad niekur nuo darbo nedingsti. Darbo pradžios išvakarėse negaliu miegoti, susitikimas su mokyklos kolektyvu man ne džiaugsmas, o stresas. Jaučiuosi labai neužtikrintai, ne savo rogėse”.
Daugelio mūsų vasaros poilsis labai skiriasi nuo darbo režimo, kuriuo gyvename visus metus. Pereidamos prie kito režimo, tampame artimesnės savo pasąmonei, kurioje glūdi mums nepažįstamos jėgos. Pakliūti į tų jėgų, tų jausmų glėbį - lygiai tiek pat saldu, kiek ir pavojinga.
Neatsitiktinai šiuo metu daugiau pasitaiko santuokinės neištikimybės atvejų. “Nežinau, kas man užėjo”, “kažkokie kerai”, “pamečiau galvą” - kai išgirstate tokius paaiškinimus, galite būti tikros, kad čia susidūrėme su pasąmonės veikla. Moteris staiga pasijunta jauna, atgimusi, ji neretai tarsi tampa tokia, kokia ji buvo aštuoniolikos ar dvidešimties metų. Kai apie tokią moterį kalba, kad ji “užsimiršo”, pamiršo, jog turi “vyrą, vaikų, šeimą” - tai gryniausia tiesa. Ji visa tai tarsi užmiršo, pasijutusi tokia, kokia buvo iki vedybų.
Tą patį galima pasakyti ir apie vyrus. Daugelis vyrų, tvirtai laikęsi prieš moteriškus kerus per metus, vasaros poilsio metu staiga tampa “neatsakingi”. Ir neretai kalbama ne apie paprastą seksą, o apie kažką kur kas rimtesnio, apie “romantišką meilę”.
Suprantama, po tokio perėjimo prie “kitos asmenybės” sugrįžimas po atostogų prie savo ankstesnės disciplinuotos asmenybės tampa sudėtingas, o kartais, jei psichika silpna, ir neįmanomas.
Kai Lina K., reklamos agentė, sugrįžo iš Romos, kur ilsėjosi su šeima pas pažįstamus italus, ji jautėsi gyvenimo nugalėtoja. Vien mintis, kad ji praleido atostogas Italijoje (o tuo metu jos kolegos sėdėjo kaimuose pas tėvus arba geriausiu atveju Palangoje) jai išaugino sparnus. Todėl ji nieko nelaukdama puolė iš karto įgyvendinti keletą planų, būdama “beveik tikra”, kad jai pasiseks. Ji ne tik kreipėsi į keletą garsių firmų, į kurias seniau bijojo belstis, dėl reklamos projektų, bet ir nutarė įkurti savo reklamos agentūrą. Ji taip pat užsirašė į vairavimo kursus ir ėmė lankytis kompiuterių klasėje. Ir jau rengėsi pasisamdyti anglų kalbos mokytoją.
Kokia jos būsena buvo rugsėjo pabaigoje, galite nuspėti. Jau nuo pirmų žingsnių atsirado sunkumų, apie kuriuos nė nenumanė. Iš pradžių garsi firma supeikė jos projektą, kurį ji ruošė ne vieną dieną. Paskui jai nedavė leidimo registruoti reklamos agentūros ir Lina buvo priversta kreiptis į teismą.
Vairavimo kursus, už kuriuos jau buvo susimokėjusi, Lina lankė nereguliariai, mokymas vyko vangiai (vėliau ji neišlaikė vairavimo egzamino). Kompiuteris, kurį ji įsigijo tuojau sugrįžusi iš Romos, kaip tyčia sugedo po savaitės ir dvi savaites buvo taisomas, nes reikėjo laukti kažkokių plokščių iš užsienio.
Nesėkmių virtinė palaužė Liną, išsekino jos nervų sistemą ir psichiką taip, kad net teko kreiptis į psichoterapeutą.
Kokią klaidą padarė Lina? Pirmąsias rugsėjo savaites jei nereikėjo nieku ypatingu užsiimti, leisti psichikai prisitaikyti prie gyvenimo būdo pokyčių. Bet kuriuo atveju reikėjo “didinti greitį” pamažu, pradedant nuo vieno užsiėmimo, atsargiai pridedant kitą ir visą laiką atsižvelgiant į savo nervų būseną bei jėgų atsargas!
