Savo kaukazietiškais manevrais premjeras Vladimiras Putinas praktiškai išbraukė Rusiją iš investuotojų dėmesį traukiančių šalių sąrašo.
Vis daugiau investuotojų pradeda suvokti, kad Putino režimas apgaulingą taktiką naudoja ne tik Gruzijoje, rašo dienraštis „Financial Times Deutschland“.
Praėjusį trečiadienį pasaulis buvo atsidūręs ties katastrofos slenksčiu, tvirtinama dienraščio paskelbtame straipsnyje. Vašingtonas pranešė ketinantis į Gruziją pasiųsti pakrančių apsaugos laivą „Dallas“, kartą jau dalyvavusį karo veiksmuose Vietname, kad šis į Počio uostą atvežtų humanitarinės paramos krovinį. Tačiau Potį iki šiol vis dar kontroliuoja rusų kariuomenė. Tai akivaizdus vadinamojo 6 principų plano, kuriuo remiasi Gruzijos ir Rusijos paliaubos, pažeidimas.
Buvo kilusi grėsmė, kad pasikartos 1961 m. spalio 27-osios scenarijus, kai rusų ir amerikiečių tankai Berlyne stovėjo vieni prieš kitus ties „Checkpoint Charlie“ pasienio postu. Jei Potyje būtų neišlaikę kokio nors grandinio, nesvarbu, ruso ar amerikiečio, nervai, pasaulis jau būtų buvęs liepsnose, teigia dienraštis. Tačiau lemiama dvikova neįvyko, nes Vašingtonas pasielgė apdairiai – reikia pasakyti, kad pastaraisiais metais tai pasitaikydavo gana retai – ir liepė „Dallas“ pasukti atgal.
Kortų lošimas, kurį Rusijos premjeras Putinas pradėjo Kaukaze, yra pavojingas. Tai žaidimas – perspėjimas: pripažinus Kosovo nepriklausomybę jis atvirai pareiškė, kad atėjo suverenitetų bangos Kaukaze eilė (suprantama, jis neturėjo mintyje Čečėnijos, kurioje Rusija daro, ką nori, neleisdama Gruzijai elgtis lygiai taip pat). Mėnesių mėnesius Putinas provokavo Tbilisį Gruzijos oro erdvės pažeidinėjimais, kariniais manevrais ir propagandinėmis kampanijomis, kol jo nekenčiamas Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis galiausiai pateko į spąstus, pabandęs išspręsti Pietų Osetijos problemą jėga. „Veiksmų Gruzijoje scenarijus akivaizdžiai rėmėsi Putino šablonu“, - pastebėjo vienos ES valstybės vadovas, tuo pačiu atsakęs į klausimą, kieno žodis Maskvoje yra lemiamas – prezidento Medvedevo ar premjero Putino.
Kremliaus fiasko Dušanbėje
Kelias dienas Putinas atrodė esąs nugalėtojas – jis pergudravo Vakarus, pasipriešino JAV, ES bei NATO ir vis dėlto laimėjo. Tačiau jau ketvirtadienį Tadžikijos sostinėje Dušanbėje paaiškėjo, ką jis pasiekė savo karine avantiūra Gruzijoje – ogi nutempė Rusiją į politinės pasaulio arenos užribį. Šanchajaus organizacijos, netvirtai jungiančios Rusiją, Kiniją ir kelias Centrinės Azijos respublikas, vadovų susitikime Putinas norėjo gauti pritarimą savo veiksmams Kaukazo konflikte ir Pietų Osetijos bei Abchazijos kaip nepriklausomų valstybių pripažinimui. Tačiau Kinija, kaip ir kitos šalys, atsisakė žaisti Putino žaidimą. Priešingai: baigiamajame susitikimo komunikate didžiausias dėmesys buvo skirtas „pastangoms išsaugoti valstybinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Pasak dienraščio, oficialios susitikimo nuotraukos patvirtina Putino nesėkmę: visi valstybių vadovai, įskaitant prezidentą Medvedevą, Dušanbėje pasirašo dokumentą, kuris tapo tikru antausiu Putinui.
Tačiau tai ne paskutinysis Putino fiasko, teigia „Financial Times Deutschland“, artėja dar vienas, ir šįsyk nuo savo premjero pomėgio naudoti jėgą nukentės visi Rusijos gyventojai. Juk Rusijos karas su Gruzija išgąsdino investuotojus. Vien tik per pirmąsias Maskvos įsiveržimo į Pietų Osetiją dienas užsienio investuotojai iš Rusijos susigrąžino 20 milijardų dolerių. Tai pats didžiausias kapitalo atsitraukimas iš Rusijos nuo ekonominės krizės paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje laikų.
Įvykiai Gruzijoje atskleidė, kad Maskva melavo (pavyzdžiui, tvirtindama apie kariuomenės išvedimo iš Gorio miesto terminą), laužė tarptautines sutartis („6 principų“ planą, nes Rusijos kariškiai šiol neišvesti iš centrinių Gruzijos rajonų) ir tarptautines užsienio politikos taisykles (pripažino Abchaziją ir Pietų Osetiją kaip nepriklausomas valstybes, nelaukdama, kol šį klausimą išnagrinės Jungtinių Tautų Organizacija). Dabar vis daugiau investuotojų pradeda suprasti, kad Putino režimas apgaudinėja, meluoja ir nesilaiko žaidimo taisyklių ne tik Gruzijoje, bet savo šalyje.
Pasak dienraščio, tai patvirtina daugybė pavyzdžių. Pasinaudojęs nesąžiningais teisiniais argumentais Kremlius sunaikino JUKOS – oligarcho Michailo Chodorkovskio imperiją, kai šis pradėjo pernelyg išsiskirti iš politinio Rusijos kraštovaizdžio. Po to, kai Putinas paskelbė apie faktišką šalies energetinio sektoriaus suvalstybinimą, pasitelkus gamtosaugos įstatymus iš bendrų įmonių buvo išstumti Vakarų naftos koncernai. O kuomet Rusijos akcininkai panoro atsikratyti bendram Rusijos ir D. Britanijos naftos koncernui TNK-BP vadovavusio valdybos pirmininko brito, buvo pasinaudota Rusijos arbitražiniais teismais.
Savivalės viešpatija
Milžiniška geografiniu požiūriu Rusija, turinti 142 milijonus gyventojų – itin įdomi rinka užsienio investuotojams. Jie priprato prisitaikyti prie žaidimo taisyklių, net jeigu jos jiems atrodo neteisingos ar nenaudingos. Tačiau kol egzistuoja taisyklės, jie žino, kaip reikia jų laikytis. Tačiau Putino Rusijoje visos taisyklės seniai nebegalioja, čia viešpatauja savivalė. Tokiomis sąlygomis bet kokiam investuotojui eiti į šią rinką su rimtomis investicijomis – tolygu žaisti va bank. Vargu ar kam nors iš jų pavyktų paaiškinti savo akcininkams tokio sprendimo tikslingumą, teigia dienraštis.
Investuotojų interesai galėtų visiškai nedominti Putino, jeigu jis nuo jų visiškai nepriklausytų. Kas iš to, kad gamtos turtų pertekusi Rusija pelnosi iš didelių naftos ir dujų kainų. Šie finansiniai srautai naudojami taip, kad ekonominiu požiūriu Rusija tėra milžinas molinėmis kojomis. Ji praktiškai negamina jokios pasaulio rinkoje konkurencingos produkcijos, jos pramonės gamybiniai pajėgumai pasenę, o infrastruktūra sunykusi. Tarptautinė energetikos agentūra jau seniai skundžiasi, kad rusiški dujotiekiai yra prastos būklės ir kad juose neįmanoma išvengti dujų nutekėjimo.
Neatmestina galimybė, kad šią žiemą dujų monopolininkė „Gazprom“ turės spręsti nemalonią dilemą: laikytis tarptautinių sutarčių ir tiekti dujas į Europą, kad gautų valiutos, arba užtikrinti vidaus rinkos poreikius, kad išvengtų socialinių neramumų. Pasenę dujotiekiai nepajėgia susidoroti iškart su abiem užduotimis. Kitaip tariant, Rusijai būtinos užsienio investicijos, kad galėtų modernizuoti savo ekonomiką. Tačiau dabar Putino prioritetai kiti, konstatuoja „Financial Times Deutschland“.
