Žiema – visokių smulkių negalavimų metas. Sloga, kosulys, lengvi peršalimai ir panašūs negalavimai mūsų prie ligos patalų neprirakina, tačiau darbingumą apriboja gerokai. Kartais net nepagalvojame, kad tokie negalavimai veikia ir mūsų vairavimą. Ne veltui ekspertai tikina, kad vairavimas sergant yra toks pats komplikuotas, kaip ir šiek tiek išgėrus.
Sergančiam vairuotojui gali prireikti net 10 procentų daugiau laiko sureaguoti nei sveikam ir nesergančiam žmogui. Šis papildomas laikas, lemiantis reakcijos susilpnėjimą, gali prilygti, tarkim, pavėluotam stabdymui – važiuojant 90 km/h greičiu sergantis vairuotojas pradeda stabdyti 2 metrais vėliau nei sveikas žmogus. „Reagavimo laikas yra esminis. Nuo to priklauso vairuotojo ir jo arba jos keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumas, – teigia vairavimo mokymo specialistai. – Sutrikusi koncentracija ženkliai sumažina galimybę kontroliuoti automobilį ir manevruoti. Tai taip pat galioja ir trumpiems atstumams“.
Silpnumas, pakilusi kūno temperatūra ir bloga savijauta žymiai pablogina vairuotojo suvokimą. Sirgdamas žmogus jaučia susierzinimą ir tai gali turėti įtakos nervingam bei pavojingam elgesiui vairuojant. Pavojus vairuotojui taip pat gali slypėti čiaudint, nes natūrali žmogaus reakcija čiaudint yra užsidengti. Čiaudintis vairuotojas, važiuodamas 80 km/h greičiu, nuvažiuoja užmerktomis akimis net 45 metrų atstumą. Pavojų kelti gali ir iš pažiūros nekalti vaistai. Vairuotojams netinka skausmą malšinantys vaistai su kodeinu ar fenobarbitaliu. Šių medžiagų yra daugelyje analgetikų, pvz.: pentalgine. O kartais pavojų vairuotojo psichofizinei būsenai gali sukelti net ir visiškai nekaltai atrodantys vaistiniai preparatai, kuriuos vartojame net nesusimąstydami.
„Vairuotojams netinka daugybė vaistų. Štai nemažai kraujospūdį mažinančių preparatų turi klofelino, atsargiai vertėtų rinktis antialerginius ar psichotropinius vaistus. Galėčiau vardyti netinkamas aktyviąsias medžiagas ir vaistų pavadinimus, bet juk vairuotojai – toli gražu ne medikai ar vaistininkai. Todėl pasakysiu paprasčiausią apsidraudimo būdą. Nesvarbu, ar vaistas receptinis, ar prieinamas visiems, jo pakuotėje būna popierėlis, vadinamoji anotacija. Ten tiesiog juodu ant balto rasite parašyta, kokie yra šalutiniai poveikiai, ar galima vairuoti automobilį“, – sako gydytoja Aušra Merkienė.
Vairavimo instruktoriai pataria sergantiems vairuotojams imtis atsargumo tikrai neperdėtų ir būtinų priemonių vairuojant. „Rekomenduojama vairuoti lėčiau nei įprastai ir vengti staigių manevrų. Saugus vairuotojas yra tas vairuotojas, kuris vairuodamas maksimaliai susikaupia“, – teigia instruktoriai.
