Lietuvos gyventojai iš visų transporto priemonių atostogoms dažniausiai renkasi automobilius. Taip teigė beveik 48 proc. apklaustų lietuvių. Automobilį svarbiausia transporto priemonių keliaujant atostogų metu įvardijo daugiau nei pusė (53 proc.) apklausoje dalyvavusių vyrų bei 43 proc. respondenčių moterų. Nemaža dalis šalies keliautojų į automobilį persėda oro ar jūros keliu jau atvykę į pasirinktą atostogų vietą, taip pat kas antras jį gabenasi kartu vykdami į užsienio valstybes keltu.
Tai parodė tyrimų agentūros „Vilmorus“ atlikta apklausa ir kelionių agentūros „Krantas Travel“ sukaupti duomenys.
„Neretai automobilis, ypač keliaujant didelius atstumus, tampa ne vienintele, tačiau viena iš svarbiausių transporto priemonių atostogaujantiems Lietuvos gyventojams. Mūsų statistika rodo, kad vis daugiau lietuvių keltu gabenasi automobilį ir, atvykę į užsienio šalį, juo tęsia kelionę iš uosto. Tokios kelionės patogios tuo, kad ilgas atstumas įveikiamas vairuotojui ilsintis ar pramogaujant, be to atvykus į kitą šalį nereikia naudotis automobilių nuomos paslaugomis“, – teigia kelionių agentūros direktorius Putinas Bielskis.
Pasak įmonės vadovo, Vokietijos uostai keleiviams su automobiliu yra patogi tarpinė stotelė vykstant į Vokietijos gilumą ar kitas Europos šalis. Pavyzdžiui, keltu nuplaukę iki Zasnico vairuotojams iki Berlyno belieka įveikti panašų atstumą, koks yra nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Kelionė automobiliu nuo Kylio iki pramogų parko „Heide park“ tetrunka apie 1,5 val. Dar trumpiau trunka kelionė nuo Kylio iki Danijos.
Danija vairuotojams greitai pasiekiama ir iš Švedijos Karlshamno uosto – per maždaug 2 val. Beje, tiek Karlshamnas, tiek ir Stokholmas yra itin populiarios kryptys tarp vykstančiųjų dirbti į Norvegiją ir kitas Skandinavijos šalis. Jie dažniausiai taip pat automobilio kėdę laikinai iškeičia į patogią kajutę, o iš uosto tęsia kelionę savo mašina.
Apklausos duomenimis, daugiau nei penktadalis, arba 21,7 proc. respondentų, paklausti, kurią transporto priemonę renkasi atostogaudami, nurodė lėktuvą. Beveik 13 proc. apklaustųjų atostogų maršrutams renkasi autobusą, o keltu ar laivu keliauja 3 proc. Lietuvos gyventojų.
„Ilgėjantis keltais pasiekiamų uostų sąrašas kasmet po keliolika procentų padidina jūrinių kelionių pardavimus. Gyventojai jau seniai buvo įpratę lėktuvų bilietus įsigyti internetu, todėl tikimės, kad praėjusių metų investicijos į prekybos keltų bilietais sistemą paskatins keltų komfortą išbandyti dar daugiau žmonių“, – sako P. Bielskis.
Praėjusiais metais populiariausi maršrutai keltais buvo iš Klaipėdos į Kylį ir Karlshamną, iš Rygos į Stokholmą ir iš Talino į Helsinkį. Tarp poilsinių jūrinių kelionių pirmavo nebrangūs 3 dienų mini kruizai po Baltijos jūrą. Klientai taip pat atranda ilgesnius (7-10 dienų) kruizus po Viduržemio jūrą ir Karibus.
„Krantas Travel“ praėjusiais metais investavo į keltų bilietų internetu pardavimo sistemą, kuri praplėtė jų pasirinkimą - dabar klientai gali nusipirkti keltų bilietus net į 12 Baltijos ir Šiaurės jūros uostų: iš Klaipėdos į Kylį, Zasnicą, Karlshamną; iš Rygos į Stokholmą, iš Talino į Helsinkį ir Stokholmą, iš Kopenhagos į Oslą, iš Amsterdamo į Niukastlą. Dar didesnis jūrinių kelionių pasirinkimas siūlomas agentūros „Krantas Travel“ biuruose. Internetu galima nusipirkti ir trumpus, trijų dienų kruizus laivu: Ryga-Stokholmas ir Oslas – Kopenhaga.
Minėta gyventojų apklausa buvo atlikta 2012 m. gruodį. „Vilmorus“ apklausoje dalyvavo 1005 pilnamečiai Lietuvos gyventojai.
