Tiesioginis Seimo narių darbas − įstatymų ir jų projektų su pataisymas ruošimas yra svarbiausia, tačiau ne vienintelė visuomenę dominanti jų veiklos pusė. Šį kartą Balsas.lt nusprendė pasidomėti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos automobilių parku.
Turime pažymėti, kad transporto skyriaus valdomos transporto priemonės skirtos tik seimo narių, kanceliarijos darbuotojų ir užsienio svečių oficialiems darbiniams vizitams. Kasdieniniam susisiekimui Seimo nariai naudoja asmeninius arba už parlamentines lėšas nuomotus automobilius.
Šiuo metu Seimo garažuose, sostinės Juozapavičiaus gatvėje laikomos 74 transporto priemonės – iš jų 62 lengvieji automobiliai, 8 autobusai arba mikroautobusai ir keturi krovininių pervežimui pritaikyti komerciniai modeliai. Skaičiuojant pagal automobilių markes neabejotinas pranašumas priklauso BMW modeliams – jų Seimo kanceliarijos garažuose net 36, toliau seka „Volkswagen“ – 22 automobiliai, „Mercedes-Benz“ − 11 ir tik „Audi“ − 8.
Automobilių amžiaus vidurkis – 12 metų
Naujausi šioje kolekcijoje yra paskutinių viešųjų pirkimų metu įsigyti 2008 m. „Mercedes-Benz“ modeliai: šeši elegantiški E230 sedanai, „Viano“ vienatūris, du šešiolikos vietų mikroautobusai ir vienas krovininis automobilis. Seniausias garažuose – vienintelis transporto skyriaus autobusas „MAN FRH 422“. Jei vidutinis šalies automobilių parko amžius šiek tiek viršija 14 metų, tai Seimo kanceliarijos turimos technikos amžiaus vidurkis siekia 12,1 metų.
Rašytiniuose šaltiniuose Seimo transporto skyriaus istorijos nerasite. Techninio eksploatavimo poskyrio vedėjas Jurgis Raišys pasakojo, kad jam pradėjus darbą 1992 m. skyrius jau buvo atsikraustęs į Juozapavičiaus gatvę, o parkas susidarė iš Centro komiteto autoūkio paliktų „Žigulių“, „Moskvičių“, „Volgų“ ir keleto „Čaikų“. 1994 m. parkas buvo iš pagrindų atnaujintas – įsigyti nauji „Volkswagen Golf“ ir „Passat“ bei „Audi 100“ automobiliai. Vieno iš pastarųjų automobilių odometras rodo įspūdingą beveik 800 tūkst. km siekiantį skaičių. Tai yra modelis, prisimenantis ir laikus, kai juo buvo vėžinamas tuometinis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.
Seni automobiliai realizuojami viešų aukcionų metu, o brangiausiu visų laikų Seimo kanceliarijos aukcione parduotu modeliu tapo 1968 m. sniego valymo darbams pritaikytas „GAZ 69“. 2009 m. jį įsigijo pavardės nenorėjęs skelbti kolekcionierius. Suma, kurią jis sumokėjo už unikalų puikios būklės automobilį taip pat nėra žinoma, o pradinė jo kaina aukcione buvo 14 tūkst. litų. Pereinamuoju laikotarpiu, kuomet nauja technika jau buvo nupirkta, o sena dar neparduota – Seimo transporto skyriaus garažuose buvo daugiau kaip 250 automobilių. Vėliau visų senų rusiškų modelių buvo atsisakyta.
Naudojimąsi reglamentuojančių dokumentų kolekcija
Oficialiai transporto skyriaus veikla organizuoja vadovaujantis Seimo statutu, kuriame skelbiama, kad pagal pareigas tarnybinis automobilis su vairuotoju priklauso Seimo pirmininkui, jo pavaduotojams ir opozicijos lyderiui. Toliau seka reglamentas, kuriame dėstoma, kad Seimo kanceliarijos tarnybinių automobilių panaudojimą pagal kompetenciją užtikrina transporto skyrius.
Automobiliai naudojami Seimo vadovų, komitetų, komisijų, kitų padalinių, Seimo narių, kanceliarijos vadovų, jų padalinių aptarnavimui. Pagal tarptautinio protokolo reikalavimus transporto skyrius taip pat aptarnauja Seimo svečius, oficialias užsienio delegacijas, forumus, asamblėjas, konferencijas. Į minėtą sąrašą dar patenka valstybinių švenčių renginiai ir už valstybės lėšas laidojamų asmenų laidotuvės bei kiti renginiai.
Trečias dokumentas yra Seimo valdybos sprendimas dėl Seimo kanceliarijos tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Pagal jį, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų nariai tarnybiniais automobiliais gali naudotis tik vykdydami komiteto, komisijos, frakcijos ir Seimo valdybos užduotis. Seimo nariai tarnybiniais automobiliai gali naudotis vykdydami Seimo valdybos užduotis ir pavedimus, vykdydama Seimo komiteto, komisijos, frakcijos užduotis.
Taip pat tokią teisę jie turi dalyvaudami valstybės ir savivaldybių institucijų nei įstaigų oficialiuose renginiuose, priimdami Seimo užsienio svečius, dalyvaudami susitikimuose su oficialiais užsienio valstybės asmenimis, diplomatais, dalyvaudami Lietuvos respublikos ar kitų valstybių organizuojamose asamblėjose, konferencijose, seminaruose, vykdami oficialių vizitų arba kartu su delegacijomis. Taip pat ir vykdami į komandiruotes bei grįždami iš jų. Kitais atvejais – kai vykdomi Seimo komiteto, komisijos, frakcijos įgaliojimai pagal Seimo statute nustatytas veiklos kryptis.
Kiekvienais metais Seimo valdybai transporto skyrius teikia komitetams, komisijoms ir frakcijoms nustatytus limitus. Tuomet ir sprendžiama, kokie tiksliai bus kiekvienam padaliniui skirti limitai. Rida kontroliuojama ir kiekvieną ketvirtį, o esant poreikiui ir kas mėnesį rengiamos ataskaitos, kiek kiekvienas padalinys turi likučio. Tiems, kurie limitą viršija važinėjimasis Seimo kanceliarijos automobiliais baigiasi.
Benzininių modelių – daugiau
Žiniasklaidoje didžiulį ažiotažą sukėlusi Seimo transporto skyriaus kolonėlė, anot skyriaus vedėjo Česlovo Selemono, veikia pagal modernią sistemą. 2006 m. ji buvo atnaujinta, įrengta kompiuterinė apskaitos sistema, pagal kurią kiekvienas automobilis ir vairuotojas turi savo užpylimui naudojamą kortelę.
Tokiu būdu galima sekti, kokiam automobiliui, kiek ir kada degalų pylė vienas ar kitas vairuotojas. Kaip pažymėjo transporto skyriaus vedėjas, prieš Naujuosius metus stengiamasi visuomet užpildyti turimas talpyklas. Anot pašnekovo, taip siekiama išvengti tradiciškai vis didėjančio akcizo sąlygoto degalų pabrangimo.
Pagal seną įprotį, Seimo kanceliarijos automobilių parko daugumą sudaro benzininiai modeliai. Talpyklų tūrio proporcijos tai pat atitinkamos – 25 tonos benzino ir 5 tonos dyzelino.
Kiekvienas transporto skyriaus vairuotojas savo dispozicijoje turi po keletą automobilių ir su kolegomis keičiasi pagal grafiką. Dėl šios priežasties praktiškai neįmanoma pasirinkti automobilį „pagal pageidavimą“.
„Skiriame tokius automobilius, kokius turime ir jokių pageidavimų nepildome. Į modelio parinkimą atsižvelgiama tik tuomet, jei tenka vežti svarbų svečią iš užsienio. Tą privalome daryti vien jau pagal protokolo reikalavimus, nes kartais būna, kad vežame ambasadų darbuotojus – tuomet ir vėliavėlių reikia, o laikiklius esame sumontavę ne visuose modeliuose“, − komentavo Č. Selemonas.
Už asmeninių automobilių remontą turi mokėti
Visais atvejais automobilis skiriamas tik kartu su vairuotoju, o vienintelė galimybė, tuomet tai yra laisvų darbuotojų – išsinuomoti pagal galiojančius, kanclerio patvirtintus įkainius. Kaip komentavo Č. Selemonas, nuomotis automobilį norinčių Seimo narių pasitaiko labai retai. Tokio paslaugos nepopuliarumo priežastis – pernelyg didelė kaina. Nors kilometro kaina tik šiek tiek viršija du litus – maršrutas skaičiuojamas pagal principą „nuo garažo iki garažo“, t.y. prie pasirinkti maršruto prisideda ir automobilio atvažiavimo iki vietos ir grįžimo į Juozapavičiaus gatvę rida.
„Esame ne taksi firma, todėl neturime kur padėti „laisvos ridos. Antra vertus, tai nėra pagrindinė mūsų funkcija, todėl dėl to visiškai nesijaudiname“, − tikino Č. Selemonas. Anot transporto skyriaus vadovo, prašymų išnuomoti dalį solidžios 11-os 7 serijos BMW modelių kolekcijos vestuvėms jis išgirsta ir iš Seimo narių, tačiau tokius pasiūlymus nuleidžia juokais.
Asmeninių ar nuomojamų automobilių padangų, tepalų keitimas ar gedimų šalinimas yra populiari paslauga Seimo narių gretose, tačiau kaip pažymėjo Č. Selemonas už viską jiems vėlgi tenka mokėti pagal kanclerio nustatytus įkainius. Mechaniko valandos darbo kaina Seimo transporto poskyrio garažuose kainuoja apie 50 litų.
Parko plėsti neketina
2006 m. nuo daugiau nei 93 iki 74 automobilių sumažinto parko apimties artimiausiu metu keisti neketinama. Atnaujinimo schema paprasta – naujiems automobiliams įsigyti skelbiami viešųjų pirkimų konkursai, o seni parduodami aukcionuose. Ne kartą buvo svarstyta ir automobilių nuomos galimybė, tačiau atlikti skaičiavimai parodė, kad pirkti techniką yra pigiau nei nuomotis.
„Nuomotis automobilius gali tik taksi firmos, kurių vairuotojai net neišlipa lauk – jie visuomet važiuoja. Mes ne taksi firma, taip pat patys prižiūrime savo automobilius, o su tokia tokiu kilometražu, kokį mūsų automobiliai nuvažiuoja per trejus pagal sudarytą pagal viešųjų pirkimų įstatymą nuomos sutartį turėtume sumokėti maždaug tiek, kiek vertas naujas modelis“, − kalbėjo Č. Selemonas.
Kalbėti apie elektromobilius Seimo transporto skyriuje dar gerokai per anksti. Kaip pažymėjo padalinio vadovas, svarbiausias tikslas yra greitai, saugiai ir kokybiškai aptarnauti delegacijas, Seimo narius. „Kuomet hibridiniai modeliai ir elektromobiliai taps patikimi, saugūs ir greiti, tuomet jiems atsiras vieta ir mūsų garažuose. Kol kas viskas dar tik kūrimosi stadijoje, taip pat ir kaina pastebimai didesnė, o perkant automobilius pagal viešųjų pirkimų tvarką mes turime rinktis pigiausius modelius“, − komentavo Č. Selemonas.
Seimo transporto skyriaus vadovas neslėpė nerimo dėl pirmininkavimo ES laikotarpio. Anot jo, atvykstančių svečių skaičius ženkliai išaugs, todėl neišvengiamai reikės daugiau vairuotojų. Kol nebus patvirtinti etatai konkursas darbo vietoms užimti nebus skelbiamas ir gali nutikti taip, kad lietuvišku įpročiu susidariusią situaciją bus ketinama spręsti paskutine akimirką.