Jei važiuodamas automobiliu vairuotojas staiga supranta nepamenantis keleto paskutinių vairavimo sekundžių, jis greičiausiai buvo užmigęs mikromiegu. Šį laikiną sąmonės aptemimą sukelia nuovargis – penktadalio eismo nelaimių kaltininkas.
Kiekvienais metais Europos keliuose vairuotojų nuovargio sukeltose avarijose žūsta apie 4 tūkstančius žmonių. Be poilsio stengdamiesi įveikti ilgus atstumus, vairuotojai padidina riziką pakliūti į rimtą eismo įvykį ir ne tik patys patirti rimtų sužeidimų, bet ir sužaloti kitus eismo dalyvius. Nustatyta, kad nuovargio sukeltos eismo nelaimės tris kartus dažniau nei kitos pasibaigia sunkiais sužeidimais ar mirtimi – viskas dėl sumažėjančios vairuotojų reakcijos į kliūtis kelyje. Instruktoriai tvirtina, jog pavargusio vairuotojo koncentracija ir taip labai nusilpsta, o jam pasiekus užmigimo prie vairo ribą, automobilis tampa visiškai nevaldomas.
Puiki vairuotojo koncentracija yra būtina visuose kelionės etapuose, tai ypač pabrėžtina žinant, kad dauguma nuovargio sukeltų nelaimių atsitinka beveik pasiekus kelionės tikslą. Tokia tendencija aiškinama tuo, jog artėjant kelionės pabaigai mažėja vairuotojo įtampa, o kūnas tai priima kaip signalą, leidžiantį pailsėti.
Net kas dešimtas vairuotojas pripažino užmiegantis prie vairo. Dauguma jų užmiega vadinamuoju mikromiegu. Tai tokia epizodinio sąmonės aptemimo forma, kai žmogus keletui sekundžių užmiega atmerktomis akimis ir nereaguoja į jokius aplinkos dirgiklius. Vairuotojas, užmigęs mikromiegu, negali pastebėti įsižiebusio raudonos šviesos signalo ar artėjančio kelio vingio bei reaguoti į jų keliamą pavojų. Kuo didesnis nuovargis, tuo didesnė ir rizika patirti tokį epizodą. Specialistai teigia, kad vairuotojai savo nuovargį vertina nepakankamai rimtai: „Žmonės tiki, jog išgėrus kavos, įsijungus radiją ar atidarius langą nuovargis praeis. Vis dėlto taip nėra, šios priemonės gali turėti nebent trumpalaikių rezultatų. Norintieji išvengti išsekimo ir saugiai keliauti turėtų reguliariai sustoti pailsėti ar net keletą minučių snūstelėti mašinoje. Taip pat patartina reguliariai pasikeisti vietomis su kitais, galinčiais vairuoti“, – patarimais dalinasi instruktoriai.
Sustokite pailsėti, jei vairuodami:
– pradedate žiovauti, tai – pirmasis nuovargio požymis;
– pravažiavote raudoną šviesoforą to nė nepastebėję (pavargęs vairuotojas pirmiausia koncentruojasi į patį vairavimo procesą, vangiai reaguodamas į tokius signalus kaip šviesoforas ar kelio ženklai);
– negalite prisiminti, kaip staiga atsidūrėte taip arti priekyje važiuojančio automobilio;
– jūsų akių vokai apsunksta, vis dažniau prisimerkiate;
– nesugebate susikaupti ir susikoncentruoti į kelią;
– nepastebite ir nemažindami greičio grubiai įveikiate horizontalias kliūtis, pavyzdžiui, „gulinčius policininkus“.
