Siūloma nustatyti, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai, laiku nesumokėję paskirtosios baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, negalėtų atlikti transporto priemonės valstybinės techninės apžiūros. Tokį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Dainius Budrys.
Pagal siūlomą projektą, „jei transporto priemonės savininkas (valdytojas) laiku nesumokėjo paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje daromas įrašas, kad draudžiama atlikti šio asmens turimų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą tol, kol bus sumokėta paskirtoji bauda“.
„Labai daug nedrausmingų vairuotojų iš viso nesivargina mokėti paskirtų baudų, o valstybės biudžetas dėl to netenka pajamų. Šiuo metu nėra nustatyta jokių sąsajų tarp transporto priemonių privalomos techninės apžiūros ir baudų sumokėjimo“, ‒ sako parlamentaras.
Policijos departamento duomenimis, per septynis šių metų mėnesius pareigūnai už kelių eismo taisyklių pažeidimus paskyrė 24,5 mln. litų baudų,
tačiau iš jų sumokėta arba išieškota vos 15 mln. litų. Taigi, pasak D. Budrio, pažeidėjai valstybei skolingi dar 9,5 mln. litų. Jo duomenimis, dideles sumas už šiurkščius KET pažeidimus yra paskyrę ir teismai, bet maždaug kas trečias vairuotojas neskuba mokėti šių baudų.
Šiuo metu antstoliai už KET pažeidimus išieško beveik 100 mln. litų baudų. Kasmet policijos įstaigos antstoliams pateikia apie 10‒12,5 tūkst. vykdomųjų dokumentų dėl 1500‒5000 litų baudų išieškojimo, dalį jų užbaigus išieškoma apie 32‒36 proc. per metus paskirtų baudų.
Beveik 1000 asmenų valstybei yra įsiskolinę ne mažiau kaip po penkias dideles baudas. Vidutinė jų sukauptų baudų suma ‒ 23 tūkst. litų. 3,5 tūkst. asmenų yra skolingi ne mažiau kaip po tris laiku nesumokėtas baudas. Jų skolos vidurkis yra 14 tūkst. litų.
1500‒5000 litų baudos už pažeistas KET šiuo metu priverstine tvarka išieškomos iš daugiau kaip 27 tūkst. asmenų. Bendra jiems skirtų baudų suma yra beveik 123 mln. litų. „Taigi pateikti skaičiai ir faktai aiškiai byloja apie teisės aktų įgyvendinimo problemas. Tokia padėtis paskatino tobulinti įstatyminę bazę“, ‒ sako projekto iniciatorius Seimo narys D. Budrys.
Jeigu būtų priimtas siūlomas projektas, parlamentaro nuomone, reikėtų išnagrinėti tikslingumą patikslinti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nustatant didesnes sankcijas už transporto priemonės eksploatavimą be privalomosios techninės apžiūros, tarp jų ‒ ir automobilio konfiskavimą.
