Šis automobilis gali pasirodyti pačiu geriausiu pirkiniu tiems, kurie statosi namus tolimuose priemiesčiuose, turi sodybą, važinėja į žvejybą ar medžioklę. Tai ne koks brangus ir brangiai aptarnaujamas visureigis, tačiau „Subaru Forester“ gali pasiūlyti ne prastesnį nei daugumos parketinių visureigių pravažumą ir lengvųjų automobilių valdymo charakterį. Juo labiau, kad „Subaru“ reputacija mūsų krašte nepriekaištinga – dar senesnius „Subaru“ modelius pamėgę beakcizių cigarečių vežėjai pasienio žvyrkeliais nuo įstatymų sargų sprukdavo tarsi ralio lenktynėse. Tad gal „Subaru Forester“ yra optimalus variantas lietuviams, automobilis visiems gyvenimo atvejams?
Kas yra tas „miškininkas“?
Kaip dešimties ar daugiau metų automobilis „Subaru Forester“ nėra visai pigus. Labai paieškojus galima surasti kokį egzempliorių už 6 tūkstančius mūsiškų pinigų, tačiau dauguma priimtinų variantų kainuoja link dešimties tūkstančių litų. Pirmos kartos „Subaru Forester“ buvo gaminamas nuo 1997 iki 2002 metų. Beje, šis automobilis gamintas naudojant puikiai žinomo modelio „Subaru Impreza“ platformą.
Kaip ir dera „Subaru“, „Forester“ yra su visų ratų pavara, o po variklių dangčiais kompaktiškai įkurdinti opoziciniai varikliai. 2 ir 2,5 litro darbo tūrio varikliai turėjo daugybę versijų – nuo paprasto dvilitrinio 125 a.g. motoro, iki Japonijos ar Didžiosios Britanijos rinkoms skirto ekstremalaus turbininio 2,5 litro darbo tūrio 265 a.g. motoro. Tačiau Europos rinkoje šis automobilis priekaištų nusipelnė dėl to, kad nebuvo jo versijų su taupiais dyzeliniais motorais.
Mažasis „Porsche“ aidas
„Norint įsitikinti kokio tipo motoras slepiasi po „Forester“ variklio dangčiu, net nereikia to dangčio atidaryti – opozicinio motoro garsas yra labai specifinis. Tai labai solidus garsas. Jei visiška tobulybe čia galėtume įvadinti opozicinę „Porsche 911“ „šešiukę“, tai „Subaru“ keturių cilindrų variklių garsą galime švelniai pavadinti „mažuoju „Porsche“ aidu“, – su šypsena apie „Forester“ variklius kalba automobilių remonto dirbtuvių šeimininkas Žydrūnas Janušauskas.
Britai ir japonai galėjo džiaugtis net „Sti“ versija. (nuotr. Gamintojo)
Tiesa, automobilių remonto specialistai primena, kad opoziciniai motorai yra ne tik kompaktiški ir idealiai subalansuoti, bet ir sunkiau aptarnaujami. Pavyzdžiui, pakeisti „Subaru“ žvakes, kurios paslėptos giliuose horizontaliuose šuliniuose. Todėl meistrai pataria netaupyti pinigų gamintojo rekomenduojamoms brangioms firminėms „NGK“ žvakėms – jas keisti tenka rečiau. Be viso to, trejinantis „Subaru“ motoras labai greitai pribaigtų priekinį deguonies daviklį.
„Didelių baisybių čia nėra. Dujų skirstymo mechanizmo diržą šiuose automobiliuose keisti derėtų kas 105 tūkst. kilometrų. Diržas keičiamas kartu su įtempėju. Tiesa, keitimo procesas nepratusiems čia gali pasirodyti gana painus, tad geriau nepasitikėti pigiausiais meistrais ir patikėti šį darbą suprantantiems „Subaru“ specifiką. Ir dar, keičiant dujų skirstymo mechanizmo diržą visai logiška būtų pakeisti ir alkūninio ir skirstymo velenų riebokšlius, nes po kokių 140 tūkst. kilometrų ridos jie jau gali pradėti rasoti,“ – pasakojo Ž. Janušauskas.
Pasak specialistų, patikimiausios yra atmosferinės dviejų litrų motoro versijos. Tiesa, šis silpnesnis motoras gali nepatikti azartiškiems vairuotojams. Tačiau dviejų litrų turbininiai varikliai yra gerokai lepesni – jų resursas mažesnis, priežiūra sudėtingesnė. Gali pasirodyti, kad aukso viduriu gali būti 2,5 litro darbo tūrio atmosferiniai motorai, montuoti į Amerikos rinkai skirtas „Forester“ modifikacijas, tačiau meistrai apie juos kalba be pasitikėjimo – šie varikliai linkę kaisti.
Taupymas sveikas ne visada
Visos pirmos kartos „Subaru Forester“ šeimynos bėda – modelio modifikacijų gamoje nėra taupių dyzelinių motorų. Na, o benzininiai opoziciniai motorai taupumu irgi nepasižymi, todėl norintys važiuoti pigiau labai dažnai pripratina savo „Subaru“ variklius prie dujinio kuro. Tačiau specialistai pastebi, kad tokius pokyčius mėgsta ne visos į šį modelį montuojamų variklių modifikacijos.
„Čia yra nemažai niuansų. Nuo degiojo mišinio paruošimo iki mažumėlę pasikeitusio temperatūrinio režimo. „Subaru Forester“ tikrai gali važiuoti dujomis, tačiau dujų įrangą montuoti ir motorą paskui derinti turi patys geriausi šios srities specialistai. Sudėtingiausia priversti dirbti dujomis turbininius „Forester“, kai kas net sako, kad automobilinių dujų sistemų į tokius automobilius montuoti negalima. Yra niuansų ir atmosferinėse versijose. Tad kompetencija čia reikalinga. Ir reikalinga ne vien tik todėl, kad automobilio variklis su bet kaip sumontuota dujų įranga gali dirbti prastai. Tai turi įtakos ir motoro resursui. Tad taupyti čia tikrai nederėtų. Jei nusprendėte, kad reikia radikaliai sumažinti išlaidas kurui, pagalbos kreipkitės tik į geriausius automobilių dujininkus,“ – įspėja Ž. Janušauskas.
Transmisijai žygdarbiai kenkia
„Forester“ nėra tikras visureigis, bet atsidūrus tam tikrose situacijose gali demonstruoti pavydėtiną charakterį. Tačiau bekelės žygdarbiais žavėtis nederėtų – jie stipriai trumpina transmisijos amžių.Tepalo perkaitimas trumpina tarpašinio diferecialo viskomovos amžių ir viskas gali pasibaigti nesankcionuotu jo užblokavimu. Turbininėse versijose gana trumpai tarnauja sankaba. Juo labiau, turbininėse versijose nėra demultiplikatoriaus.
Tuo tarpu pakaba čia yra stebėtinai tvirta. Net tokie dalykai kaip stabilizatorių įvorės čia atitarnauja po kokius 40 tūkst. kilometrų. Tiesa, čia dar yra viena sąlyga.
„Su pakaba šiame modelyje viskas yra šaunu. Ją sutvarkius pamiršti galima tikrai ilgam. Tačiau su sąlyga, kad tvarkant pakabą nebandoma taupyti ir perkamos tik originalios detalės. Taupymas čia išlįs per kitą galą, resursas bus dvigubai mažesnis. Mūsų šalies „subaristai“ taip puikiai žino,“ – pastebi automobilių remonto specialistas Ž. Janušauskas.
Verdiktas: universalus, specifinis ir nepigus
„Forester“ kėbulas nėra linkęs rūdyti, svarbiausia, kad automobilis nebūtų atmestinai suremontuotas po kokios nors avarijos. Labai teisingas ir „Forester“ elgesys kelyje – tokio aštrumo kaip „Impreza“ modelyje čia jau nelikę, tačiau automobilio reakcijos yra vos ne kanoninės. O jei tai yra šiek tiek lepesnė versija „Forester turbo“ – tai jau tikras „driver's car“ visiems gyvenimo atvejams.
Automobilio vidus yra gana nepretenzingas. (nuotr. Gamintojo)
Tiesa, tai nėra pats pigiausias variantas. Nėra taupių motorų, specifinis aptarnavimas ne pačios pigiausios detalės, bet jei tai palygintume su kokio visureigio išlaikymu, tai pasirodys tik uogelės. Be to, tai stebėtinai universalus automobilis – iki sodybos jis privažiuos net ir žiemą, o mieste stebins sportiškomis užuominomis į platformos donorą „Impreza“. Todėl norėti viso šio komplekto visai už dyką būtų tikrai naivu.
