„Paradoksas, bet elektromobilis visais laikais buvo ir... tebėra naujovė“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos Transporto inžinerijos katedros dėstytojas Ramūnas Ignatavičius, ne taip seniai šia tema skaitęs pranešimą seminare. Jo ir paprašėme pasidalyti mintimis, kodėl elektromobiliai jau šitiek metų „skinasi“ kelią į rinką, bet.. taip ir „neprasiskynė“? Ir, žinoma, kokios jų ateities perspektyvos?
Istorija ir dabartis
„Kalbame apie elektromobilius, nors, atrodytų, gatvės ir kiemai nebesutalpina automobilių su vidaus degimo varikliais?“ – klausiame.
„Taip, susidomėjimas elektromobiliais pastaruoju metu vėl išaugo. Svarbiausia priežastis: smarkiai kylančios degalų kainos. Elektra čia galėtų būti puiki alternatyva. Be to, elektromobiliai į aplinką išmeta kur kas mažiau teršalų ir gali pasitarnauti sprendžiant opias aplinkosaugos problemas, – sako R. Ignatavičius.
Naftos atsargos pasaulyje mažta. Manoma, kad jos liko dar kokiems 20-30 metų. Taigi automobilių gamintojai vis dažniau savo žvilgsnius kreipia į elektromobilį. Ir šiame fronte jau nemažai nuveikta: dažnas automobilių gamybos koncernas jau sukūrė elektra varomą mašiną arba planuoja tai padaryti artimiausioje ateityje. Kol kas apsiribojama mažalitražinėmis mašinomis, nors šis terminas čia ne visai tinka.
„Elektros variklis buvo plačiai taikomas transportui dar nuo XX a. pirmosios pusės. Jis nekėlė vibracijos, nepalikdavo išmetamųjų dujų šleifo ir buvo 90 proc. efektyvesnis už vidaus degimo variklį, – tęsia pašnekovas. – Belieka pridurti, jog pirmąjį automobilinį elektros variklį 1888 metais sukūrė James Tarly.
Amerikiečiai irgi neatsilieka. Žinomiausias elektromobilis – „Tesla Roadster“.Tačiau esminis jo trūkumas – didelė kaina: apie 100 tūkst. JAV dolerių. Ši mašina išvysto 320 km/h greitį, o kiekvieną ratą suka atskiras elektros variklis. 100 km/h greitis pasiekiamas vos per 3,7 sekundės. Paskaičiuota, kad šiuo elektromobiliu nuvažiuoti tą patį atstumą kaštuoja 70 proc. pigiau nei važiuojant varomu benzininiu varikliu.“
Dar toliau pažengė japonų kompanija „i MiEV“. Jos pagamintų elektromobilių prototipų ličių jonų baterijas galima įkrauti iš buitinio elektros tinklo. Jos mažesnės, kompaktiškesnės ir, žinoma, lengvesnės.
Kas be ko, elektromobiliai turi ne vien šalininkų, bet ir priešininkų... 2003 m. koncernai „General motors“, „Toyota“ ir „Honda“ sustabdė elektromobilių gamybą, nors, pavyzdžiui „General Motors“ iki to buvo pardavęs apie 2000 vienetų EV-1 modelio elektromašinų. Buvo vystoma infrastruktūra, pastatytos kelios baterijų įkrovimo kolonėlės... Bateriją buvo galima įkrauti per 15 minučių ir nuvažiuoti 400 kilometrų. Tačiau Amerikos valdžia išleido įstatymą, nukreiptą prieš elektromobilių gamybą, neva jie yra neekologiški (!) ir uždraudė jų eksploatavimą. Žinoma, čia neapsieita be naftos perdirbėjų įsikišimo... Prie elektromobilio vėl sugrįžta tik po ketverių metų.
Sandara
Sandara elektromobiliai mažai skiriasi nuo įprastinių, turinčių vidaus degimo variklius. „Šitokia mašinėlė turi elektros variklį, akumuliatorių baterijų bloką, elektrinį valdymo bloką, važiuoklę, stabdžių ir vairo stiprinimo siurblius, aukštos įtampos keitiklį, transmisiją, oro kondicionavimo sistemą bei baterijos įkrovimo jungtį. Vairo mechanizmas jose nebe hidraulinis, kaip kad įprastose mašinose, bet elektrinis“, – pasakoja pašnekovas.
Beje, liko nepaminėta, kad nuvažiuoti 100 kilometrų atstumą elektromobiliu kainuoja maždaug 4 litus. Gerokai sumažėja eksploatacinės išlaidos, nes elektromobilio varikliui nereikia alyvos ir kt. Elektromobilis judėjimui panaudoja iki 90 proc. energijos, o mašina su vidaus degimo varikliu – tik 30-45 proc.“
Kalbame vien apie privalumus, o kokie elektromobilių trūkumai?
R. Ignatavičius: „Visų pirma, tai maža rida – vidutiniškai apie 150 kilometrų vienu baterijų įkrovimu. (Į nedidelį kėbulą kažkiek baterijų nesudėsi, – aut. past.) Antra, nėra sukurtos elektromobilių baterijų įkrovimo mikrostruktūros užmiestyje. Trečia – didelės elektromobilių kainos. Ketvirta, siekiant mažinti elektromobilių svorį, kėbulai daromi lengvi, dėl to tampa neatsparūs smūgiams.“
Elektromobilio svorį labai didina akumuliatorių baterijų blokas (nuotr. „Šiaulių naujienos“)
...ir perspektyvos
Pasak R. Ignatavičiaus, 2010 m. spalio mėnesį Lietuvoje užregistruotas pirmasis savadarbis elektromobilis, perdarytas iš automobilio su vidaus degimo varikliu. Jo savininkui vilniečiui tas kainavo 25 tūkst. litų. Akumuliatorių baterijos kraunamos apie 8 valandas, o vienu įkrovimu galima nuvažiuoti 70 kilometrų (kelionėms mieste kaip ir pakaktų...). Maksimalus išvystomas greitis – 160 km/h.
Imant plačiau, elektromobilių vizija Lietuvoje yra labai sudėtingas dalykas, nes valstybė neremia naujų elektromobilių įsigijimo, neskatina mokesčių lengvatų, nepopuliarina pačios idėjos. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai estai šia linkme pažengė daug toliau. Valstybė gyventojams kompensuoja 50 proc. elektromobilio įsigijimo kaštų. Taigi jeigu pigesnis elektromobilis kainuoja apie 20 tūkst. eurų., estai moka perpus mažiau. Taip pat šalyje vystoma reikalinga infrastruktūra. Šiuo metu automobiliai sunaudoja 61 proc. išgaunamų naftos išteklių ir yra visiškai priklausomi nuo naftos perdirbėjų „kaprizų“. Lietuvoje gi yra visos galimybės imtis elektromobilių gamybos... Susisiekimo ministro teigimu, įmanoma, kad jau 2020 m. pradėtų veikti tokia gamykla.
Skirtingomis prognozėmis 2020 m. elektromobiliai pasaulyje sudarys dešimtadalį visų transporto priemonių parko, o 2030 m. – apie pusę. Vokietijos ekspertai įsitikinę, kad jau 2025 m. visi Europos šalyse parduodami automobiliai bus varomi vien elektra arba hibridinėmis jėgainėmis.
Elektromobiliai išoriškai niekuo nesiskiria nuo mums įprastų automobilių (nuotr. „Šiaulių naujienos“)
Romualdas BALIUTAVIČIUS
