Pasižvalgius po didžiąsias pasaulio automobilių parodas kiekvienais metais pastebime akivaizdžias tendencijas – elektromobiliai jau tampa ne tik žurnalų viršelių puošmenomis, bet ir gatvių realybe. Tiesa, masinė elektrifikacija nėra toks paprastas reiškinys – greta optimistinių gaidų pastaruoju metu pasirodo ir skepticizmo gaidelių. Tačiau faktas lieka faktu – elektromobiliai ateina. Kaip šiame kontekste atrodo mūsų Lietuva?
Lietuvos keliuose vyrauja senienos
Lietuvos automobilių parkas yra senas, vidutinis automobilių amžius Lietuvoje – 14 metų. Seni automobiliai – opi net ir saugumo Lietuvos keliuose problema. Automobilinį progresą stabdo paprasčiausias ubagiškumas.
Aplinkai draugiški automobiliai dabar kainuoja nemažai. Štai dėl „žalio“ įvaizdžio ir mados turtingesnių lietuvių perkamo hibridinio „Toyota Prius“ kaina Lietuvoje prasideda nuo 95 tūkst. litų. Europoje jau pardavinėjamas visiškai elektrinis mažylis „Peugeot iOn“ (Japoniško „Mitsubishi i-MiEV“ kopija) kainuoja irgi nemenką pinigų sumelę - išnagrinėjus šio automobiliuko lizingavimo programą, kuri dabar siūloma prancūzams, galutinė nediduko automobilio su mažyte bagažine kaina gaunasi apie 30 tūkst. eurų. „Metų automobilio“ titulus Europoje susižėręs „Nissan Leaf“ mūsų žemyne kainuoja apie 103 tūkst. litų. Tikrai daug. Ir nepaprastai daug šalyje, kurioje dauguma žmonių perka automobilius už 7000-15000 litų.
Gal todėl, remiantis įmonės „Regitra“ šių metų liepos pirmos dienos duomenimis, mūsų šalies keliais važinėja tik 8 čia registruoti vien tik elektra varomi automobiliai.
Lietuvos automobilių parko vidurkis solidus? Tad gali būti, kad kad dabartiniai „žalieji“ automobiliai mūsų gatvėse masiškai plisti pradės 2026 metais. Žinoma, jei jie bus ilgaamžiai ir po 14 metų dar galės be didesnių problemų važiuoti.
Vaikiškos ligos ir trūkumai
Mus konsultavęs inžinierius ir elektromechanikos specialistas Mantas Pilkis tvirtina, kad elektromobiliams priklauso ateitis. Žinoma, ne pati artimiausia ir su tam tikromis išlygomis. Bet tai neišvengiama. „Pasaulis žengia į priekį. Neigti elektromobilių perspektyvas, tai tas pats, kaip įsikibus laikytis „Windows 95“ - juokiasi inžinierius. Tačiau specialistas pastebi, kad šiandien šie automobiliai dar toli gražu netobuli.
„Dar turėtų tobulėti elektros baterijos. Dar visai neseniai kandžiojosi ir jų kaina. Tačiau progresas jau yra – per pastaruosius kelis metus elektromobiliams skirtų elektros baterijų kaina sumažėjo kelis kartus. Didžiausia elektromobilių bėda – maža autonomija. Dauguma elektrinių automobilių gamintojų deklaruoja 100-150 kilometrų ridą pilnai pakrovus baterijas. Tačiau atkreipkite dėmesį – tai rida esant optimalioms sąlygoms. Elektros baterijų charakteristikos kinta keičiantis temperatūrai. Kaip manote, kokia maksimali rida būtų tikrą lietuvišką žiemą? Juk dar veiktų automobilio žibintai, valytuvai ir itin daug energijos reikalaujantis salono šildytuvas. Tokiu atveju pavyktu nuvažiuoti tik kokius 50-70 kilometrų.“ – teigia specialistas.
Šiuos mūsų konsultanto žodžius patvirtina ir elektromobilius bandę automobilių žurnalistai. Šį rudenį Prancūzijos keliuose elektromobilį „Peugeot iOn“ bandė mūsų kolega iš Rusijos Sergejus Znamenskis. Kadangi žurnalistas važiavo neaukodamas savo komforto (buvo įjungtas kondicionierius) ir dinamikos, jam pavyko pravažiuoti 85 kilometrus, kai deklaruojama šio automobilio rida – 150 kilometrų. O ką daryti tuomet, kai išsikrauna baterijos?
Automobilių žurnalistas ir ekspertas Mindaugas Žilionis pastebi ir dideles problemas dėl įkrovimo stotelių tinklo infrastruktūros. „Įkrovimo stotelių tinklas itin prastai išplėtotas net ir tuose Europos megapoliuose, kuriuose jau eksploatuojami elektromobiliai. Žinoma, juos galima įkrauti ir iš buitinio elektros tinklo, tačiau tai nėra taip paprasta. Jei elektromobilio šeimininkas gyvena nuosavame name, viskas paprasta. Tačiau kaip įkrauti elektromobilio baterijas reikėtų man? Aš gyvenu daugiabutyje Lazdynuose, neįsivaizduoju savęs pro virtuvės langą leidžiančio laukan ilgiausią laidą“- juokiasi Mindaugas Žilionis
Ar išties elektromobiliai yra visiškai „žali“?
Inžinierius Mantas Pilkis pastebi, kad dabartiniai elektromobiliai nėra absoliučiai draugiški aplinkai. „Taip, važiuodami gatve jie tikrai yra patys tikriausi „zero emission“ kartos atstovai. Tačiau dabartinių elektromobilių baterijų tarnavimo laikas yra gana trumpas, o jų elektromobiliuose - gausybė. Tokių baterijų utilizavimas yra didelė problema, nes jas perdirbant išsiskiria agresyvios cheminės medžiagos.“ - pastebėjo elektromechanikos specialistas.
Be to mūsų konsultantas pastebėjo, kad pasaulis visai sėkmingai teršiamas ir gaminant elektrą. „Jei elektromobilis naudos Kauno HE pagamintą elektrą - viskas šaunu. Tačiau pasvarstykime, jei kraunat įsivaizduojamo Lietuvos elektromobilių parko baterijas visu pajėgumu mazutą sriaubs Elektrėnų šiluminė elektrinė, tai taršos išvengti nepavyks“- svarstė Mantas Pilkis.
Automobilių ekspertas ir žurnalistas Mindaugas Žilionis be euforijos vertina ir dabar pasaulio rinkose siūlomus hibridinius automobilius. „Aš manau, kad įprasti hibridiniai automobiliai, tokie kaip „Toyota Prius“, yra greičiau įvaizdžio dalykas nei radikalus problemos sprendimas. Man teko bandyti tokius automobilius, tad galiu pasakyti, kad jų kuro sąnaudos nėra tokios jau įspūdingai mažos. Tokie automobiliai yra efektyvūs tik važiuojant tam tikrais režimais“- pastebėjimais dalinosi Mindaugas Žilionis.
Pasaulyje elektromobilių ateitis vertinama prieštaringai
Štai „Nissan“ šiuo metu visai sėkmingai plėtoja „Leaf“ projektą. „Nissan Leaf“ prekybos atstovybių tinklas nuolat plečiamas. „Nissan“ bendrovė išsikėlusi ambicingą tikslą ‒ iki 2012 biudžetinių metų pabaigos išplėsti „Leaf“ prekybą, įtraukiant apie 200 „Nissan“ prekybos atstovybių Skandinavijos šalyse ir Estijoje. Šiuo metu Skandinavijos šalyse ir Estijoje „Nissan Leaf“ modeliais prekiauja apie 20 prekybos atstovybių, tačiau optimistiškai tikinama, kad jų skaičius didės.
Tačiau yra ir kitų nuomonių. Ar atsimenate, su kokiu optimizmu vokiečiai 2011 metų Frankfurto automobilių parodoje pristatė koncepcinį elektromobilį „Audi A2“? Tuomet jie tikino, kad tokio automobilio serijinė gamyba bus pradėta jau 2013 metais. Tačiau dabar minėto optimizmo neliko – elektrinio „A2“ projektas numarintas, o patys „Audi“ bosai be susižavėjimo vertina artimiausių metų elektromobilių perspektyvas.
Elektrinio „A2“ projekto „Audi“ atsisakė dėl dviejų priežasčių – Europoje dar nėra bent kažkiek normalesnės elektromobilių infrastruktūros, o pačių elektromobilių kaštai yra gerokai didesni, nei įprastų automobilių.
Pasaulio analitikai atsargiai užsimena, kad po 10 ar 15 metų keliuose vis dar gali karaliauti benzinu ir dyzelinu varomi automobiliai, tačiau greta jų daugės elektrą vartojančių transporto priemonių. Ateities transportas turėtų būti gerokai įvairesnis.
Lietuviška situacija
Nors Lietuvoje registruoti tik 8 elektromobiliai, mūsų šalies valdininkai ateitį piešia naudodami optimistines spalvas. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis minėjo, kad Lietuva sudarys palankias sąlygas elektromobilių plėtrai bei sieks, kad iki 2050 m. pusę šalies automobilių parko sudarytų ekologiški automobiliai.
„Artimiausiu metu elektra varomų transporto priemonių pardavimai turėtų išaugti, tai rodo ir oficialios prognozės – nuo 2020 m. sparčiai kris tradicinių benzininių vidaus degimo variklių ir dyzelinių variklių gamyba. Juos pakeis efektyviai energiją vartojantys draugiški aplinkai varikliai ir automobiliai. Lietuva iš esmės turi savąjį šansą – arba suspėti į šį traukinį, arba delsti ir po to vytis benuvažiuojantį“, – dar prieš kelis metus konferencijoje „Elektromobiliai Lietuvoje: realybė, iššūkiai, problemos“ sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.
Optimizmas yra šaunu, tačiau prisiminkime, nuo ko pradėjome - vidutinis automobilių yra tikrai nemenkas. Tad jei bendros tendencijos nesikeis, tikrai masinius elektromobilius, po ilgo darbo nurašytus kažkur Europoje, pamatysime kokiais 2026 metais. Ir dar viskas priklausys nuo mūsų pačių požiūrio.
