Pasaulis moka labai didelę kainą už automobilių suteikiamą mobilumą. Kiekvieną dieną skelbiama apie tragiškas eismo avarijas. Pasaulio keliuose kasdien miršta daugiau nei 3400 žmonių ir dešimtys tūkstančių tampa neįgalūs visam gyvenimui.
Pinigais neįmanoma įvertinti finansinių ir moralinių nuostolių, kuriuos patiria eismo įvykių aukos. Tai didžiausia mobilumo kaina. Jei tokios tendencijos išliks, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 m. dėl kelių eismo įvykių aukų skaičius išaugs iki 2,4 mln. per metus, o kelių eismo įvykiai taps 5-ta pagal dažnumą mirties priežastis.
Pirmoji Europoje savaeigės transporto priemonės garinės karietos eismo avarija įvyko 1834 m. Joje žuvo penki žmonės. Pirmoji nelaimė, susijusi su įprastų automobiliu, įvyko 1896 m. gegužės 30 d. Niujorke – tuomet automobilis susidūrė su dviračiu, lūžo dviratininkui koja. Visai netrukus automobiliai pareikalavo ir pirmos aukos – tų pačių 1896 metų rugpjūtį Londone automobilis suvažinėjo išsiblaškiusią ponią Bridgette Driscol.
Tendencijos vėliau buvo tokios, kad avaringumas tik augo. Tiesa, nuo XX a. vidurio visuomenės spaudžiami gamintojai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti pasyviam automobilių saugumui, todėl nelaimių pasekmės bendram avarijų skaičiui pradėjo lengvėti.
Mes į avaringumą siūlome pažvelgti per laiko prizmę. Apie žmogaus būties laikinumą ir pavojus keliuose siūlome pasvarstyti peržiūrint archyvinių fotografijų galeriją, kurioje užfiksuotos labai senų laikų nelaimės keliuose.
