Seimo pirmininko pavaduotojas socialliberalas Artūras Skardžius šiandien prabilo apie galimybę, jog, atsistatydinus vienam iš kandidatų, gali tekti rengti pakartotinius prezidento rinkimus. Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko manymu, tokios galimybės įstatymai nenumato.
Lietuvos radijui penktadienio rytą A. Skardžius teigė neatmetantis varianto, kad vienas iš kandidatų į prezidentus galėtų pasitraukti iš rinkimų ir tokiu atveju jie galėtų vėl prasidėti nuo pirmojo turo.
Tačiau tokį variantą suskubo paneigti abiejų kandidatų štabai.
"Nematome reikalo pasitraukti ir net nesuprantame iš kur tokios kalbos", -BNS sakė Valdo Adamkaus rinkimų štabo atstovas Marius Lukošiūnas.
"Mūsų kandidatė taip pat nesvarstė ir nesvarstys tokios galimybės. Tai, ką pasakė A. Skardžius, yra kažkoks tai nesusipratimas. Prieš kalbant jam reikėtų pasiskaityti įstatymus", - piktinosi Kazimiros Prunskienės rinkimų štabo vadovas Gintaras Didžiokas.
Patys kandidatai, kalbėdami Lietuvos radijo laidoje, taip pat patvirtino, kad nesėkmės rinkimuose atveju nesiskųstų dėl rinkimų teisėtumo, pagrįstumo ar galimo rinkėjų klaidinimo.
A.Skardžius BNS teigė pasirėmęs Konstitucija, kuri numato, jog antrajame ture varžosi du pirmajame ture daugiausia balsų gavę kandidatai. Pasak jo, nei Konstitucija, nei įstatymai nenumato, ką daryti, jeigu vienas kandidatas pasitraukia.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS teigė, jog įstatymai nenumato galimybės atšaukti rinkimų.
Pasak jo, įstatymai numato, jog kandidatai į prezidentus gali atšaukti savo kandidatūrą tik likus ne mažiau kaip 15 dienų iki pirmojo rinkimų turo. Jis taip pat neigė, jog dėl vieno kandidato pasitraukimo reikėtų rengti pakartotinius rinkimus.
Tačiau Z. Vaigauskas BNS pakartojo tebemanąs, jog šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surengtas reidas po pagrindinių partijų būstines sukėlė sumaištį ir padarė "didžiulę žalą rinkimams" bei "sudarė pagrindą skųsti rinkimų rezultatus".
STT ir Generalinė prokuratūra buvo kritikuojami dėl pasirinkto akcijų laiko - likus vos keletui dienų iki birželio 27 dieną vyksiančio prezidento rinkimų antrojo turo. Šalies vadovai ir politikai nuogąstauja, kad STT reidai gali turėti įtakos rinkimų rezultatams.
Z. Vaigauskas nenurodė konkrečių įstatymų straipsnių, kurių pagrindu gali būti apskųsti rinkimų rezultatai, bet pažymėjo, jog VRK įstatymas įpareigoja komisiją užtikrinti, kad rinkimai vyktų remiantis demokratiniais principais.
Prezidento rinkimų įstatymas nustato, jog VRK rinkimų rezultatus gali pripažinti negaliojančiais, jeigu nustato, jog įtakos rinkimų rezultatams galėjo turėti balsavimo metu padaryti šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai arba dokumentų klastojimas.
Seimas taip pat gali per tris dienas nuo oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas. KT tokį paklausimą turi išnagrinėti per 72 valandas nuo jo įteikimo.
Konstitucinis Teismas gali tirti ir vertinti tik po balsavimo padarytus VRK sprendimus dėl rinkimų įstatymo pažeidimų ar atmestų skundų.
Remdamasis KT išvadomis, galutinį sprendimą dėl Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas.
Pripažinus prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo rinkimų dienos rengiami pakartotiniai rinkimai.
Tokiu atveju pakartotiniai rinkimai galėtų sutapti su rugsėjo 19 dieną numatytais Seimo rinkimais.
BNS
