Ruduo šiuolaikinės muzikos gerbėjams iš tiesų derlingas, kupinas įspūdžių metas, nes jau 13-ą kartą iš eilės šis laikas išgyvenamas belaukiant “Gaidos”, dalyvaujant joje, o vėliau ją aptariant. “Gaidos” festivalis šiuo požiūriu nuosekliausias, gausų ir platų stilistinį spektrą aprėpiantis šiuolaikinės muzikos renginys, savo turiniu, žanrais praplečiantis įprastą festivalio modelį.
Nauja, aktualu, komunikabilu - tai svarbiausi 13-osios “Gaidos” kriterijai, į kurių sąskambį įsiklausyti kviečia spalio 9-20 d. išdėstyti festivalio koncertai, o juose - net trylika lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų.
Pirmasis “Gaidos” vakaras kaip tik tokia premjera ir įprasminamas - Nacionaliniame operos ir baleto teatre matysime Broniaus Kutavičiaus sceninį diptiką, operą-baletą “Ugnis ir tikėjimas”. Šis kūrinys, parašytas Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėms, liepos mėnesį jau pasiekė žiūrovus kaip pirminė versija Vasaros sezono Trakų pilyje metu. Nors ir pilant lietui, po atviru dangumi, tąsyk šis veikalas spėjo sužadinti didžiulį apetitą ir publikai, ir statytojams, kurie visi dabar nekantraudami laukia tikrosios sceninės “Ugnies ir tikėjimo” premjeros.
Beje, nauja, aktualu ir komunikabilu - visa tai puikiai tinka kompozitoriaus B. Kutavičiaus kūrybai, gebančiai formuoti savo specifinę erdvę, atmosferą, laiko tėkmę. Ir nors muzikos specialistai šio autoriaus kūryboje, konstruktyviuose natų tekstuose nuolat randa daug peno studijoms, B. Kutavičiaus muzika be jokių kliūčių pasiekia eilinį klausytoją. Pavydėtina šio menininko išmonė - komponuoti taip, kad rezultatas neleistų pajusti rafinuotos, sudėtingos konstrukcijos.
Nemaža B. Kutavičiaus kūrinių persmelkusi istorijos, priešistorės, mitologinės ar religinės gijos. Taip ir šįkart kompozitorius ėmėsi savo veikale sujungti dvi reikšmingas datas - pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo ir Mindaugo karūnavimo. Kadangi tai susiję ir su krikščionybės įvedimu Lietuvoje, autorius įtraukė dar ir vyskupo Brunono (į Prūsiją siųsto atversti pagonis) kankinystės istoriją. Štai ką pats kompozitorius pasakoja: “Tikrai nenorėjau daryti tarybinio tipo pagarbinimo, pašlovinimo. Kreipiausi į žinomus Lietuvos istorikus ir jie man pasakė, kad apie tą įvykį yra išlikęs tik vienas sakinys: karalius Mindaugas buvo karūnuotas 1253 m. liepos mėnesį. Tuomet paprašiau religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus, kuris gerai susipažinęs su istorija ir visomis religijomis bei tiria šią medžiagą, parašyti tekstą Mortai ir Mindaugui. Man tiesiog norėjosi asmeniškesnės Mortos ir Mindaugo charakteristikos, kad lengviau būtų įsigilinti į šių žmonių psichologiją, ritualus. Vis dėlto tikėjimo keitimas yra labai asmeniška drama”.
Į “Ugnies ir tikėjimo” kūrybinį procesą įsitraukęs būrys kultūros žmonių, kitų sričių atstovų - Gintaras Beresnevičius (antrosios šio kūrinio dalies libreto autorius), režisierius Jonas Vaitkus, dailininkas Jonas Arčikauskas, choreografė Aira Naginevičiūtė, dirigentas Martynas Staškus ir kiti - dar labiau sustiprina viltį, kad spalio 9 d. B. Kutavičiaus operos-baleto sceninės premjeros sulauksime kaip tikrų bendraminčių pasiekto rezultato.
Visa festivalio “Gaida” programa - www.mic.lt
