Pastarąją savaitę Vakarų spaudoje straipsnių politinėmis temomis apie Baltijos valstybes buvo nedaug. Štai kai kurie iš jų, kuriuos teko pastebėti.
Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio vizito Varšuvoje išvakarėse Šiaurės Vokietijos dienraščio “Welt” korespondentas Gerhardas Gnauckas kalbėjosi su Lenkijos ministru pirmininku Mareku Belka apie Lenkijos ir Vokietijos santykius. Šiame liepos 30-ąją išspausdintame pokalbyje paminėta ir Lietuva. Į vokiečio korespondento užuominą, kad per atvirus vartus į ateitį žengia ir demonai iš praeities, lenkų premjeras Belka atsakė, kad “demonų buvo jau ir anksčiau, tik dabar jie vėl atsistojo priešakyje”, turėdamas omeny neseniai atsinaujinusius kai kurių vokiečių priekaištus Lenkijai dėl jų išvarymo ir turto nusavinimo po Antrojo pasaulinio karo. Be to, pridūrė Belka, “natūralu, kad pasienio srityse išaugo konkurencijos baimė, pavyzdžiui, vokietis bijo lenko kepėjo, kepančio pigesnes bandeles. Ši baimė pagrįsta, tačiau dėl jos nepraraskime proto. Manau, - tęsė Belka, - kad Vokietijoje suvokiama, jog mes, lenkai, turime teisę būti šiek tiek jautresni. Į šitą teisę reikia atsižvelgti, kaip ir mes turime prievolę būti ypač atidūs lietuvių jautrumui. Didesnis ir stipresnis kaimynas visada turi rodyti daugiau jautrumo”, - kalbėjo Lenkijos ministras pirmininkas Vokietijos žurnalistui. Tai vienas iš pastaruoju metu ryškesnių pavyzdžių, rodančių itin aukšto lygio Lenkijos pareigūno simpatingą ir supratingą dėmesį Lietuvai.
Pats dienraštis “Welt” pastarąją savaitę irgi kelis kartus užsiminė apie Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Štai rugpjūčio 1 d. dideliame straipsnyje apie eurų klastojimą trumpai užsiminta ir apie sukčius iš Lietuvos, Vokietijoje platinančius suklastotus eurų banknotus. Rugpjūčio 3 d. kitame straipsnyje apie Vokietijoje nemažėjančius nedarbo procentus paminėta, kad Estijoje ir Lietuvoje birželio mėnesį daugiau nei procentu jis sumažėjo. O rugpjūčio 4-ąją Hamburgo krikščionių demokratų politikas Juergenas Klimke komentare rašė, kad “su Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos naryste Europos Sąjungoje susibūrė tai, kas jau Hanzoje priklausė kartu. Būtent rytų europietiški sąjunginiai “Hanzos miestai” deda daug vilčių į tai, kad senieji prekybos keliai atsinaujintų”. Tiek Baltijos šalių temomis pasisakymų iš dienraščio “Welt”.
Netrūko baltiškų užuominų ir viename iš pagrindinių Amerikos dienraščių “New York Times”. Rugpjūčio 2 d. jis išspausdino žymios kritikės Janet Maslin recenziją, labai palankiai įvertinusią Alano Fursto romaną “A Dark Voyage” (“Tamsi kelionė”). Jos nuomone, tai intriguojantis, įtampos kupinas ir meistriškai parašytas romanas iš Antrojo pasaulinio karo laikų, kuriame “strateginę svarbą” užima kelionė olandų laivu Baltijos jūroje ir tiesiog visos šalys prie Baltijos - “Švedija, Suomija, Sovietų Sąjunga, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Danija”. O rugpjūčio 1 d. tas pats dienraštis išspausdino ištrauką iš žurnalisto Iaino Calderio knygos “The Untold Story” (“Nepapasakotoji istorija”), kurioje trumpai užsimenama ir apie antikomunistinį pasipriešinimą Lietuvoje šaltojo karo laikais.
Daugybėje straipsnių įvairiuose laikraščiuose apie Europos Sąjungą dažnai ir neutraliai minimos ir Europos komisijos komisarės Sandra Kalnietė iš Latvijos bei Dalia Grybauskaitė iš Lietuvos.
O itin ilgame straipsnyje liepos 31 d. Britanijos dienraštis “Guardian” rašo apie kovą naujose Europos Sąjungos valstybėse tarp tų, kurie nori tiesti kelius bei statyti namus, ir tų, kurie nori išsaugoti senąją, žmogaus rankų nepaliestą gamtą. Vienas kovos objektas yra vadinamasis Transeuropietiškasis tinklas (“Trans-European Network”), kuriam jau skirta daug Europos Sąjungos pinigų, nes tai vienas iš ES prioritetų, ir kuris sausumos, vandens ir oro keliais tiesiogiai - per Baltijos šalis, Lenkiją ir dalį Vakarų Europos - sujungtų Helsinkį Suomijoje su Korku Anglijoje. “Via Baltica” yra šio tinklo dalis, tai neoficialius koridorius tarp Latvijos ir Lenkijos, kuriuo didžiuliai sunkvežimiai darda pro mažyčius kaimus, tačiau norima statyti alternatyvų kelią per rytų Lenkijos pelkes. Bet kaip tik šitai ir supjudo vietos gyventojus. Vieni tikisi iš statybų ekonominės naudos suvargusiam regionui, kiti bijo daugelio retų gyvūnų rūšių išnykimo, o ir pati Europos Sąjunga tarsi plėšoma į abi puses - ji remia ir transporto kelių plėtojimą, ir gamtos apsaugą.
Liepos 27 d. “Frankfurter Rundschau” paskelbė straipsnelį apie Koepperno ligoninės prie Frankfurto bendradarbiavimą su Šiaulių psichiatrine ligonine, kurio dėka rugpjūčio 29-ąją aštuoni pažeistos psichikos ligoniai vokiečiai vyks dviem savaitėms į Palangą. Čia jie kartu su tokiais pat ligoniais lietuviais gyvens bendrabutyje, kuriame tvarkysis gana savarankiškai ir taip žengs sveikimo keliu. Straipsnyje dar pažymima, kad Šiaulių senamiestis per Antrąjį pasaulinį karą buvo vokiečių dalinių beveik visiškai sunaikintas.
Berlyno dienraštis “Tagesspiegel” liepos 29 d. straipsnyje apie jauną vokiečių režisierių Florianą Baxmeyerį trumpai paminėjo, kad jis ką tik Lietuvoje baigė susukti savo antrąjį filmą televizijos kanalui “Pro Sieben”. Tai dviejų dalių veiksmo, fantazijos, emocijų juosta “Das Blut der Templer”(“Riterių kraujas”).
Apžvalgą parengė Mykolas Drunga
www.lrt.lt
