Europos ir Šiaurės Amerikos spauda antradienį (08.05) rašo apie taikos palaikymo veiksmų Liberijoje pradžią, apie tai, ko Čekija galėtų pasimokyti iš Baltijos šalių, prisimena praėjusį penktadienį mirusią aktorę Marie Trintignant. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Amerikiečių Europai leidžiamo dienraščio “International Herald Tribune” redakcijos straipsnyje pažymima: pildosi visos sąlygos, būtinos Amerikos įsikišimui Liberijoje. Penktadienį Jungtinės Tautos suteikė daugiatautėms pajėgoms mandatą. Pirmadienį pradėtas Vakarų Afrikos valstybių taikdarių išdėstymas. Prie šalies krantų jau yra du iš trijų Jungtinių Valstijų karo laivų, gabenančių per du tūkstančius karių. Trūksta tik prezidento George’o W. Busho įsakymo. Kol Bushas svarsto, liberiečiai žūva, rašo “International Herald Tribune”.
Dienraštis pažymi, kad Jungtinių Valstijų laikysena skatina afrikiečių cinizmą. Jie klausia, ar Amerikos noras karine jėga paremti skelbiamus principus išgaruoja, kai kalbama apie Afriką. Kalbėdamas BBC televizijai Nigerijos prezidentas Olusengunas Obasanjo lygino amerikiečių laikyseną su komanda gaisrinės mašinos, atvykusios prie degančio namo, bet laukiančios, kol gaisras bus užgesintas, rašo “International Herald Tribune”.
Britų dienraštis “Times” spausdina reportažą apie taikdarių atvykimą į netoli Liberijos sostinės Monrovijos esantį oro uostą. “Žurnalistų buvo gerokai daugiau nei taikdarių, kuriems minioje teko ieškoti Liberijos kariuomenės atstovų. Kol kas taikdariai saugo tik Robertsfieldo oro uostą”, - rašo “Times”.
Verslo dienraštis “Financial Times” mano, kad taikos atkūrimas tikrai galimas. Tuo labiau kad sukilėlių atstovai pažadėjo atsitraukti iš užimtų pozicijų. Sudėtingesnis reikalas yra prezidento Charleso Tayloro atsistatydinimas, nes pažadėjęs pasitraukti iš valdžios kitą pirmadienį jis nepasakė, kada rengiasi išvykti iš šalies.
Čekijos savaitraštis “Respekt” savo ūkio skyriuje išspausdino didelį straipsnį, pavadintą “Augimas ateina nuo Baltijos”.
Straipsnio autorė Lenka Zlamalova pažymi, kad apie mažų ir neturtingiausių Europos Sąjungos kandidačių ūkio sėkmę pastaruoju metu rašo ir kalba rimčiausi pasaulio ūkio autoritetai. Čekija yra beveik dvigubai turtingesnė už skurdžiausią Baltijos valstybę - Lietuvą. Tačiau jei Lietuvos ūkis augs dabartiniais tempais, t.y. beveik 10 procentų per metus, 2019 metais ji susilygins su Čekija, kuriai numatomas tik 3 procentų per metus augimas.
Stovint Europos ūkiui, Baltijos šalių augimo perspektyvos yra itin įspūdingos. Harvardo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad mažiausia ir santykinai labiausiai pasiturinti iš trijų kaimynių Estija yra konkurencingiausia iš visų Europos Sąjungos kandidačių. Tam tikriausiai atsiliepia Suomijos kaimynystė. Konkuravimo galimybėmis Suomija pasaulyje nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms. Bet ir Lietuva bei Latvija savo patrauklumu verslui lenkia Čekiją.
Čekų žurnalistė išvardija, kuo Baltijos valstybės yra pranašesnės už Čekiją. Visų pirma suvienodinta mokesčių norma, paplitusiu aukštuoju išsilavinimu, kurį turi kas trečias estas, bet tik 9 procentai čekų. Tiesa, vienas Baltijos pranašumas yra laikinas - pigi darbo jėga.
Tačiau rezervų Baltijos valstybės turi. Tai vadinamoji šešėlinė ekonomika, sudaranti 40 proc. Estijos bei Latvijos ir 30 proc. Lietuvos ūkio. Korupcijos indeksas Estijoje ir Lietuvoje geresnis nei Čekijos, kuri su Latvija dalijasi nelabai garbinga 52 vieta iš 102 valstybių. Tad išsiplėtusioje Europoje Čekijai teks skaitytis su labai rimtais varžovais, rašo čekų dienraštis “Respekt”.
Prancūzijos dienraštis “Liberation” ir Niujorke leidžiamas laikraštis “Times” rašo apie aktorės Marie Trintignant mirties aplinkybes, Vilniuje vykstantį tardymą ir praneša, kad aktorė trečiadienį bus palaidota Paryžiaus kapinėse Pere-Lachaise.
Pasak “Liberation”, rengiamasi Lietuvoje sulaikytą muzikantą Bertrand’ą Cantat išduoti Prancūzijai.
Amerikiečių dienraščio “New York Times” korespondentas Paryžiuje Johnas Tagliabue, be kitko, pažymi, jog daugelis prancūzų sakosi pritrenkti, kad taip smurtingai baigėsi dviejų pagarsėjusių pacifistų meilės ryšis.
Vokiečių dienraštis “Welt” spausdina didelį redakcijos straipsnį apie sveikatos draudimą. Net kelios sveikatos draudimo bendrovės paskelbė didinančios draudžiamųjų įmokas. “Šis žaidimas tęsiasi jau kelinti metai ir tęsis, kol gyvuos Vokietijos sveikatos apsaugos kartelis. Jame kainas kelia kas tik nori - ligoninės, farmacijos bendrovės, vaistinės, privatūs ir visuomeniniai gydytojai. Vieninteliai neturintys žodžio yra pacientai, mokantys sveikatos draudimo įmokas. Draudimo bendrovių direktorių algos didesnės už Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio, o visų tų bendrovių darbuotojų algos apsidraudusiems vokiečiam kasmet kainuoja 8 milijardus eurų, rašo dienraštis “Welt”.
Dienraštis “New York Times” spausdina žurnalistės Anne Nivat straipsnį, pavadintą “Karas, kurį Rusija pralaimi nugalėdama”. Jei tikėti tuo, ką sako rusų pareigūnai, Čečėnijoje nekariaujama, ten vyksta tik veiksmai prieš teroristus. Čečėnai sutinka, kad vyksta ne karas, o kai kas daug blogesnio, nes žūva daugiau civilių, nei jų žuvo kare.
Sukilėliai ir rusų pajėgos nesidera ir nepajėgia vieni kitų įveikti. Gyvenimas Čečėnijoje nepakeliamas, nėra būtiniausių dalykų, kasdien vyksta susidūrimai, visur pilna kareivių. Dažnėjantys savižudžių išpuoliai rodo neviltį. Šalyje nėra šeimos, kurios nebūtų palietęs karas. Daugelis čečėnų nori taikos, bet, kitaip nei per 1990 metų karą, prorusiškai nusiteikusių beveik neliko. Absoliuti dauguma pritaria separatistams ir laiko rusus įsibrovėliais, kariaujančiais su civiliais.
Čečėnų balso Rusijoje ir pasaulyje negirdėti - Kremlius taip suvaržė informaciją, kad visai nežinia, kas vyksta šiame žemės gabalėlyje, rašo “New York Times” korespondentė Nivat.
Dienraštyje “Liberation” sociologas Atmanas Aggounas rašo apie paradoksalią padėtį, susiklosčiusią Prancūzijoje. Islamas yra antroji pagal dydį Prancūzijos religija. Ją išpažįsta penki milijonai asmenų, beveik pusė jų turi Prancūzijos pilietybę. Tačiau visoje šalyje yra tik vienos musulmonų kapinės, įkurtos 1934 metais.
Islamas liepia tikintį palaidoti ten, kur jis mirė. Todėl pamažu Prancūzijos įstatymai leido bendrose kapinėse įkurti įvairių religijų sklypus. Tačiau būti palaidotam pagal savo religinius papročius Prancūzijoje musulmonui nėra lengva. Draudžiama laidoti be karsto, reikia su vietos valdžia derinti kapo galvūgalio atsukimą į Meką. Didžiausia kliūtis - Prancūzijoje nėra jokių musulmonams svarbių kapo neliečiamumo garantijų - palaikai dėl įvairiausių priežasčių gali būti perkeliami, ypač jei tie palaikai yra svetimšalių. Todėl daugelis Prancūzijos musulmonų mieliau laidoja savo artimuosius šalyse, iš kurių jie kilę. Prancūzų vyriausybė ėmėsi steigti islamo išpažinėjams atstovaujančią nacionalinę instituciją. Pats laikas pripažinti, kad musulmonai Prancūzijoje ne tik gyvena, bet ir miršta, rašo dienraštyje “Liberation” sociologas Aggounas.
Britanijos ir Prancūzijos spauda daug rašo apie Europą užgriuvusią kaitrą. Paryžiaus “Figaro” pirmame puslapyje tvirtina, kad ši vasara tikriausiai karčiausia nuo 1949 metų. Per 40 laipsnių perlipantys karščiai džiugina atostogautojus, ledų ir gaiviųjų gėrimų gamintojus. Tačiau sausra brangiai kainuoja Prancūzijos ūkininkams. Apžvelgdamas kaitros padarinius kitose Europos šalyse dienraštis pažymi, kad Danijos ūkininkai karšta vasara labai džiaugiasi, nes ten drėgmės pakanka, o šiluma žada itin gerą derlių.
Britų “Telegraph” praneša, kad tikriausiai bus sumuštas neoficialus karščio rekordas - iki šiol aukščiausia temperatūra Britanijoje buvo užfiksuota 1858 metų liepos 22 dieną - tada Kento grafystėje buvo 38 laipsniai šilumos.
Dienraštis “Guardian” pirmame puslapyje vietos paskyrė pirmą kartą istorijoje Britanijos salose rengiamoms kupranugarių lenktynėms, kurios vyks netoli Derbio rengiamoje Bakewellio žemės ūkio parodoje.
