Keli dienraščiai spausdina politikų pareiškimus apie padėtį Irake, kiti ją komentuoja, taip pat rašo apie komunizmą Kuboje. Spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.
Dienraštis “Los Angeles Times” prašo prezidento Busho paaiškinti, kaip pagaliau ten buvo su “Al Qaeda” ir Saddamu Husseinu. Bushas trečiadienį pareiškė neturįs jokių įrodymų, kad Husseinas prisidėjo prie rugsėjo 11-osios išpuolių. Vos prieš kelias dienas viceprezidentas Cheney užsiminė, kad Husseino saugumo pajėgos galėjo būti susijusios su ankstesniu 1993 metų išpuoliu Pasaulio prekybos centre ir kad Irakas susijęs su teroristais, kurie surengė rugsėjo 11-osios išpuolius. Kas dar pasitikėjo vyriausybės pareiškimais apie Iraką, po tokių prieštaravimų vargu ar bepasitikės, - rašo “Los Angeles Times” redaktoriai. Ketvirtadienį, buvęs Jungtinių Tautų ginklų inspektorius Hansas Blixas, kuris Irake rado ne daugiau masinio naikinimo ginklų nei Busho vyriausybė, pagaliau apkaltino vyriausybę “perdėjimo kultūros” puoselėjimu. Užsienio reikalų ministras Powellas ieško sąjungininkų paramos, tuo pačiu metu viceprezidentas juos erzina, trečiadienį pareikšdamas, kad Amerika neturėtų kreiptis į kitas šalis pagalbos ar leidimo pulti. O Irake gresia suirutė - Pentagonas ir gynybos ministras Rumsfeldas aiškiai tinkamai nepasiruošė pokario atkūrimui. Bushui reikia ne tik Europos paramos, būtina paklusti Kongresui, kuris nori, kad Irako atkūrimui vadovautų nebe gynybos, o užsienio reikalų ministerija, - mano “Los Angeles Times” redaktoriai.
Dienraštis “Wall Street Journal” spausdina užsienio reikalų ministro Powello straipsnį, kuriame ministras, grįžęs iš Irako, tvirtina supratęs, kad Irako išvadavimas buvo teisingas. Powellas teigė matęs didžiulę pažangą, irakiečiai esą džiaugiasi naujomis laisvėmis. Irake ypač gyva laisva spauda, veikia mokyklos ir universitetai, tėvai buriasi į mokyklų komitetus, siekdami didesnio balso vaikų auklėjime. Veikia ligoninės ir dauguma klinikų. Pasak Powello, svarbiausia - tai pažanga demokratijos link. Daugiau negu 85 proc. miestų turi savo tarybas. Powellas rašo stebėjęs Bagdado tarybos posėdį, kuris, anot jo, priminė bet kokio normalaus miesto tarybos posėdį. Buvo svarstomi darbai, švietimas ir aplinkosauga. Powello viešnagės metu Irako valdančiosios tarybos paskirtas teisingumo ministras paskelbė nepriklausomų teismų sistemos gaires, taryba paskyrė centrinio banko valdytoją, kuris atsakingas už naujos valiutos įvedimą kitą mėnesį, svarstomos priemonės investicijų sąlygoms pagerinti, ruošiamasi kurti naują konstituciją. Bet yra dar rimtų problemų, pavyzdžiui, saugumas. Gresia ne tik Saddamo šalininkų išpuoliai. Saddamas paskutinėmis savo valdžios dienomis paleido iš kalėjimo daugybę nusikaltėlių. Į Iraką plaukia ir teroristai. Taip pat reikia baigti atkurti Irako elektros tinklą, vandens įrenginius ir kitą infrastruktūrą, bet ir čia daroma pažanga - atkurta beveik 75 proc. prieškario elektros tiekimo, atkuriami ir telefono ryšiai, modernizuojami vandens valymo įrenginiai. Baigdamas savo straipsnį, Powellas prižada, kad amerikiečiai liks Irake, kol demokratiškai išrinkta vyriausybė bus pasiruošusi Iraką valdyti.
Dienraščio “New York Times” puslapiuose Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis žada padėti Amerikai kovoje su terorizmu. Kancleris primena apie Vokietijos indėlį Afganistane, kur vokiečių kariai kovoja drauge su amerikiečiais, kur NATO pajėgoms vadovauja vokietis generolas. Dabar turime susitelkti į Afganistano atkūrimą ir demokratizavimą, o Vokietija pasirengusi prisidėti prie to išplėsdama savo misiją už Kabulo ribų, saugodama paramos organizacijas ir jų darbuotojus. Būtų apmaudu, jeigu Afganistane vėl įsigalėtų tironai ir šalis vėl taptų teroristų baze. Privalome tam drauge užkirsti kelią, - rašo kancleris. Vokietija nesutiko su Jungtinių Valstijų politika Saddamo vyriausybės atžvilgiu, bet apie tai dabar ginčytis nebeprasminga. Turime žiūrėti į priekį, drauge “laimėti taiką”. Čia pagrindinį vaidmenį turi vaidinti Jungtinės Tautos. Reikia kuo greičiau užtikrinti stabilumą ir demokratiją Irake, dėl to reikia sustiprinti tarptautinės misijos mandatą Irake. Vokietija siūlo prisidėti humanitarine parama, padėti atkurti Irako pilietines institucijas bei ūkį ir apmokyti irakiečių saugumo pajėgas. Baigdamas savo pastabas dienraštyje “New York Times” kancleris Schroederis primena Vokietijos ir Amerikos ilgą draugystę ir kad vokiečiai niekados nepamirš Amerikos pagalbos bei paramos po Antrojo pasaulinio karo ir žlugus Berlyno sienai, tačiau siūlo nepamiršti, kad jokia šalis nėra pajėgi laiduoti viso pasaulio saugumą pati, kad tam reikia tarptautinio bendradarbiavimo, ir negana vien jėgos - reikia kovoti su nesaugumo, priespaudos, fanatiškumo ir skurdo priežastimis.
Britų dienraščio “Independent” apžvalgininkas Terence’as Blackeris siūlo liautis idealizavus simpatišką Kubos diktatorių Fidelį Kastro. Blackeris nuogąstauja, kad Kastro Vakaruose tampa žvaigžde - su juo Havanoje susitikinėja ir fotografuojasi aktoriai, režisieriai, roko dainininkai. Madingas režisierius Oliveris Stone’as, pagaminęs apie Kastro panegirišką dokumentinį filmą, net vadina jį “vienu pasaulio išmintingiausių žmonių”. Kuba laikoma savotiška idilija, kurioje nejaučiamas grubus kapitalizmo poveikis. Užsimerkiama prieš žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos atvirame laiške šią savaitę pasmerkė trys buvę Rytų Europos šalių prezidentai - Vaclavas Havelas, Lechas Walesa ir Arpadas Gončas. Kubos kalėjimuose kali ne kokie nors radikalai disidentai, bet paprasti žmonės, kurie baudžiami dėl to, kad išdrįso paskelbti straipsnį, paskolinti knygą arba viešai išreikšti nuomonę. Prezidentų laiške kritikuojamas ne tik Amerikos embargas, kuris leidžia Kastro vaidinti Dovydą prieš Galijotą, bet ir europiečių dialogo bei investavimo politika. Laikas Vakarams liautis save apgaudinėjus ir paremti Kubos disidentus. Kas svarsto atostogas Kuboje, turėtų prisiminti, kad nors saulė šviečia ir muzika groja, kalėjimai pilni sąžinės kalinių. Barzdotas “Comendante” toks pat žiaurus, kaip kiti seni komunistai diktatoriai, - rašo Blackeris.
Vokiečių dienraščio “Welt” apžvalgininkas Herbertas Krempas sutinka su kanclerio Schroederio nuomone, kad ginčytis dėl Irako karo nebeprasminga. Pasak Krempo, jeigu amerikiečiams nepavyks stabilizuoti arabų pasaulio, teks susitaikyti su pasauline islamizmo pergale. Vašingtonas dėl įvairių priežasčių ieškojo pozicijos, iš kurios galėtų stabdyti “Al Qaeda” ideologijos plitimą musulmonų ir arabų pasaulyje, o apie naują didįjį kalifatą svajojantiems islamistams niekur nepavyko įvykdyti perversmo. Jie prarado įtaką Afganistane, jų padėtis Pakistane neaiški, Saudo Arabijoje jie spaudžiami, stabdomas pasaulinis vahabitų finansavimas. Pasaulietiškos “Baath” vyriausybės nėra patikimas garantas - tokios vyriausybės visų pirma daro tai, kas joms naudinga. Sirija, atrodo, neutralizuota, kol jos teroro dispečeriams gresia šalia esanti amerikiečių kariuomenė. Musulmoniškas Iranas ragina Irako šiitus elgtis nuosaikiai, kad jie turėtų galimybę dalyvauti Irako valdžioje. Ajatolos ir taip neremia “Al Qaeda” plano kurti naują kalifatą, bet nenori nusileisti Vašingtono spaudimui stabdyti atominę programą. Žodžiu, pasak Krempo, regione vyksta kontroliuojama krizė, nebėra valstybių, kuriose “Al Qaeda” galėtų steigti būstinę. Atidavus Iraką Jungtinėms Tautoms, padėtis pablogėtų. Prancūzija siūlo sugrąžinti valdžią irakiečiams jau po mėnesio. Tai reikštų radikalų amerikiečių vaidmens apribojimą, o tai keltų anarchijos grėsmę. Paryžiaus planą galima būtų vadinti cinišku, jeigu tai neatspindėtų senos Prancūzijos aistros konkuruoti su Amerika Azijos pietuose ir kitur. Amerika dabar tariasi su Rusija dėl ūkio interesų Irake mainais į paramą Saugumo Taryboje. Kinija naujos rezoliucijos vetuoti nenori. Prancūzija liks atkirsta. Taip, amerikiečiams Irake, pasaulyje ir namuose sunku. Tačiau amerikiečiai bent atpažįsta savo ir pasaulio priešą - islamizmą - ir leidosi į kovą, kurios jie neatsisakys, kad ir kas taptų Amerikos prezidentu, - baigia savo pastabas dienraštyje “Welt” Herbertas Krempas.
