Pirmadienį (09.15) Vakarų laikraščiai rašo apie du referendumus - dėl stojimo į Europos Sąjungą Estijoje bei dėl euro įvedimo Švedijoje, ir prisimena sekmadienį pergalingai Lietuvai pasibaigusį Europos vyrų krepšinio čempionatą. Spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” žurnalistas Laimantas Jonušys.
Laikraštis “Neue Zurcher Zeitung” rašė: “Taip atrodo didvyriai. Galbūt išstypę lietuviai su iki kelių užtrauktomis kojinėmis ne kiekviena smulkmena atitinka madingą idealo įvaizdį, bet savo tėvynėje už kokių 500 kilometrų šiems baltams bus suteikta tokia pagarba, kuri nustums į šešėlį visų spindinčių popžvaigždžių statusą”, - prognozuojama straipsnyje pagal gausių lietuvių sirgalių elgesį tribūnose. Toliau čia rašoma, kad krepšinis Lietuvoje nusakomas kaip antroji religija. “Ir iš tiesų: kurgi kitur pasaulyje galėtų žaidėjas (kaip Lavrinovičius) per pusantrų metų kalėjimo bausmę netrukdomai treniruotis, o paskui be didelio triukšmo vėl būti įtrauktas į šalies rinktinę?” - klausiama laikraštyje ir toliau rašoma: “Beveik 30 televizijos stočių nuo Kinijos iki Jungtinių Arabų Emyratų, kurios transliavo iš Švedijos, paliudijo tikrą gimtadienį: aukščiausias Europos krepšinio titulas vėl keliauja ten, kur ši sporto rūšis seniai turi tvirtas šaknis, į tą kraštą, kur vargu ar yra konkurentas, galintis išjudinti neginčijamą šio sporto pirmąją vietą”.
Dienraštyje “Washington Post”, kaip ir cituotame “Neue Zurcher Zeitung” straipsnyje, primenama, kad Lietuvos krepšinis pasaulyje buvo primirštas per ilgametę šalies okupaciją, ir rašoma: “Komanda, kuri tapo Europos krepšinio čempionato pasigėrėjimu - dėl nesavanaudiško žaidimo ir mirtinų snaiperių rinkinio - finale nugalėjo favorizuotą Ispaniją ir sužadino tūkstančių lietuvių aistruolių, atvykusių per Baltijos jūrą, emocingą džiūgavimą”.
Vokietijos spauda cituoja agentūros DPA pranešimą, kur taip pat primenama, kad Lietuva Europos krepšinio čempionatą laimi jau trečią kartą.
Berlyno dienraštyje “Tagesspiegel” rašoma, kad šiame čempionate žvaigždžių spindesys priblėso, ir pabrėžiama, kad Lietuva ir Italija pateko į geriausiųjų ketvertą neturėdami NBA žaidėjų. Čia išvardijami visi aštuoni NBA žaidėjai, atstovavę rinktinėms, prieš kurias Lietuva laimėjo. “Tarp geriausių dešimties metikų nėra nė vieno lietuvio”, - rašoma “Tagesspiegelio” straipsnyje su antrašte “Kolektyvo pergalė”.
Apie Estijoje vykusį referendumą laikraštis “Times” rašė: “Daugelis estų balsavo už, reaguodami į augančią Rusijos galią. Prisijungimą prie Europos Sąjungos plačiai rėmė žiniasklaida, nors šalies klestinti ekonomika davė dingstį mažumai teigti, kad narystė Europos Sąjungoje pristabdys Estiją”.
Vokietijos laikraštyje “Welt” giriama liberali Estijos ūkio politika. Čia rašoma, kad pagrindas yra naujas mokesčių įstatymas, įsigaliojęs nuo 2000 metų. Jis “pagrįstas paprasta, bet naujoviška mintimi: tik fiziniai asmenys gali turėti apmokestinamų pajamų, o juridiniai asmenys, taigi visų pirma įmonės - ne. Įmonių pelnas pajamomis virsta tik tada, kai paskirstomas fiziniams asmenims”, - rašoma straipsnyje su antrašte “Mokytis iš Estijos”.
Laikraštyje “Irish Times” rašoma, kad per pastaruosius trejus metus Estijos bendrasis vidaus produktas beveik padvigubėjo ir dabar sudaro apie 6 tūkstančius eurų vienam gyventojui. “Tai dar tėra penktadalis Europos Sąjungos vidurkio, bet šalies ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europoje ir analitikai sako, kad Estija gali pasivyti per 15-20 metų”, - optimistiškai rašo Airijos laikraštis.
Vokietijos “Suddeutsche Zeitung” taip pat giria Estijos padarytą pažangą, teigdamas, kad ši šalis labiausiai kompiuterizuota buvusiame Rytų bloke ir turi didžiausią internetinio ryšio procentą. Pragyvenimo lygis čia gretinamas ne su Europos Sąjunga, o su Rusija, ir sakoma, kad vidutinis atlyginimas - 400 eurų - yra kelis kartus didesnis negu Rusijoje. Straipsnyje taip pat rašoma, kad referendumo proga rusiška radijo stotis Narvos mieste transliavo interviu su Rusijos politiku nacionalistu Vladimiru Žirinovskiu, kuris ragino nebalsuoti už Europos Sąjungą. Be to, jis ragino rusus nesiekti Estijos pilietybės ir žadėjo, kad visi estai, kurie nuskriaudė arba pažemino rusus, bus griežtai nubausti.
Švedijos euro referendumo pralaimėjimą Britanijos spauda siejo su pačių britų skeptišku požiūriu į bendrus euro pinigus. Laikraštis “Daily Telegraph” teigė, kad jau nebekyla klausimo, ar Britanija įsives eurą - dabar klausti galima tik taip: “Kokie turi būti mūsų santykiai su kaimynais, atsižvelgiant į tai, kad Britanija neprisijungs prie euro?” Čia teigiama, kad referendumas pralaimėjo, nors apskaičiuojama, jog išlaidos agitacijai už eurą buvo didesnės negu Džordžo Bušo rinkimų kampanijos.
Laikraštyje “Scotsman” neigiamo balsuotojų sprendimo motyvai aiškinami taip: “Nedarbas Švedijoje yra mažesnis, o ekonomikos augimas didesnis negu 12 euro zonos šalių vidurkis. Kam gi taisyti tai, kas nesugedo?” Toliau straipsnyje rašoma: “Švedijos ištartas “ne” yra nepasitikėjimo votumas eurui ir Briuselis bei Frankfurtas turės tai priimti domėn. Europos centrinis bankas jau dabar piktinasi Prancūzijos atsisakymu paklusti normalioms biudžeto taisyklėms. Arba bankas išsireikalaus tam tikros tvarkos, arba rinkose įsivyraus nuomonė, kad Frankfurtas yra pernelyg prispaustas politikų”, - teigiama Škotijos laikraštyje.
Dienraštyje “Financial Times” Švedijos referendumo rezultatas apibendrinamas taip: “Palankumas vieningos valiutos įvedimo vajui, paskatintas šio vajaus ryškiausios asmenybės Anos Lind nužudymo, neįveikė skepticizmo. Rezultatas nors ir nuvylė, nebuvo netikėtas. Viena pamoka aiški: euro zona turėtų atrodyti kur kas sėkmingesnė ir patrauklesnė, kad rinkėjus anapus jos būtų galima įtikinti prisijungimo pranašumais”.
Laikraštyje “Times” pabrėžiama, kad nors politinio elito parama eurui buvo didelė, ji nebuvo vieninga. Dvi valdančiosios koalicijos partijos - kairieji ir žalieji - pasisakė prieš, taip pat ir penki ministrai. “Kairiojo sparno argumentai prieš eurą buvo įspūdingi. Švedai buvo perspėti, kad euro zonoje gali neišlikti jų pamėgti dideli mokesčiai ir didelis gerovės biudžetas. Kairiųjų įtarimus dar padidino didžiojo verslo entuziazmas. Suverenumo apsauga tradiciškai laikoma dešiniųjų prerogatyva, bet balsuotojai, tikintys valstybės galia kištis į visuomenės reikalus, taip pat nenori, kad šią galią uzurpuotų Briuselis”, - rašoma “Times” redakcijos straipsnyje.
Europoje leidžiamas amerikiečių laikraštis “International Herald Tribune” rašo, kad švedus blogai nuteikė tai, kad tokios didelės šalys kaip Prancūzija ir Vokietija pažeidžia euro zonos taisykles. “Keletą savaičių prieš balsavimą euro šalininkas premjeras Joranas Peršonas sakė, kad solidus pasipriešinimo šiai valiutai šaltinis yra Prancūzijos bei Vokietijos nenoras laikytis euro zonos metinio deficito kriterijų - Prancūzijos atveju tai yra ir nuoroda į šalies premjero pareiškimą, kad europiniai įsipareigojimai visada liks antroje vietoje po pačios Prancūzijos interesų”, - rašo straipsnio autorius Džonas Vinokuras ir apibendrina taip: “Būdama šalis, kuri tiki taisyklėmis bei racionalumu, kuri brangina nuosaikumą ir savo ekonominį gyvenimą grindžia eksportu bei solidžiais tarptautiniais santykiais, Švedija iš esmės pasakė, kad jai geriau seksis vienai”.
Panašiai aiškinama ir laikraštyje “Irish Times”, kur pabrėžiama, jog referendumo kampanija sutapo su ginčais dėl to, kad Prancūzija, Vokietija ir Italija pažeidžia Stabilumo ir augimo paktą. Daugeliui balsuotojų tai sudarė įspūdį, kad didesnės valstybės gali sau leisti nepaisyti taisyklių, ir sustiprino įsitikinimą, kad Švedijos sąlyginis klestėjimas bus geriau apsaugotas už euro zonos ribų”. Airijos laikraštyje apgailestaujama dėl tokio referendumo rezultato ir teigiama, kad vieningi Europos pinigai sėkmingai veikia tarptautinėje ekonomikoje.
