Pirmadienį (07.14) Vakarų dienraščių redakcijos straipsniai skirti Irako valdymo tarybai, ginčams dėl klaidingų žinių apie Irako ginklavimąsi. Vakarų spauda rašo apie tai, kaip Prancūzijos prezidentas paminės Bastilijos dieną, be to, vis dar aptarinėja italų ir vokiečių barnius. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Vokietijos dienraščiai nesutaria dėl vakar pradėjusios veikti Irako valdymo tarybos. Miunchene leidžiamas “Suedeutsche Zeitung” pažymi, kad dar neseniai amerikiečiai priešinosi tokiai tarybai, o dabar ją sušaukė. Pasak dienraščio, tai rodo, kad Amerikos vyriausybė neturėjo aiškaus veikimo plano. Tarybos sušaukimas neturėtų klaidinti - amerikiečiai ir toliau nežino, ką daryti, rašo dienraštis “Suedeutsche Zeitung”.
Vokietijos sostinėje leidžiamas “Berliner Zeitung” Irako valdymo tarybos sušaukimą laiko viena iš nedaugelio amerikiečių sėkmių Irake. Perleisdami tarybai dalį valdžios jie atsisako ir dalies atsakomybės dėl nestabilios padėties.
Jungtinių Valstijų dienraštis “Christian Sience Monitor” džiaugiasi pirmuoju Irako valdymo tarybos posėdžiu. “Ši taryba paskirta, o ne išrinkta, tačiau ji atstovauja Irako tautinėms ir religinėms grupėms. Pirmasis tarybos uždavinys - įtikinti irakiečius, kad ji nėra amerikiečių marionetė. Labai svarbu, kaip sureaguos iki šiol šalyje valdžią turėjusi musulmonų sunitų mažuma.
Jungtinių Valstijų paskirtas Irako valdytojas Paulas Bemeris suteikė tarybai didelius įgaliojimus - ji skirs ir atleis ministrus, tvirtins biudžetą, skirs diplomatus, šauks šalies Konstitucijos konventą, kuris turėtų susirinkti rugsėjį. Po metų Irakas turėtų turėti Konstituciją ir turėtų būti surengti pirmieji laisvi rinkimai. Pasak “Christian Sience Monitor” redakcijos, Jungtinės Valstijos Irake kelis kartus keitė kryptį, suteikdamos daugiau erdvės Jungtinėms Tautoms, prisidėjusioms prie valdymo tarybos suformavimo, vėl pradėdamos mokėti algas buvusiems Irako kariškiams. Dabar valdymo taryba turi įrodyti, kad po diktatūros dešimtmečių irakiečiai yra pajėgūs valdyti šalį taikiai.
Kita Vakarų dienraščių tema - klaidinga žvalgybos informacija apie Irako bandymus įgyti uraną iš Nigerio.
Vokiečių dienraštis “Welt” mano, kad Jungtinių Valstijų prezidento Džordžo Bušo padėtis kebli. Pasak dienraščio redakcijos straipsnio, tai, kad Jungtinių Valstijų Centrinė žvalgybos valdyba prisipažino patvirtinusi Bušo metų kalbos dalį, skirtą šiems Irako bandymams, jo atsakomybės nesumažina. Panašiai kaip Britanijos premjerui Toniui Bleirui, Bušui gresia prarasti publikos pasitikėjimą. Abiejų valstybių vadovai dabar turi atsakyti į klausimą - ar jie nesileido savo patarėjų ir pavaldinių klaidinami, rašo “Welt”.
Austrijos spauda irgi svarsto Bušo ir Bleiro sunkumus. Dienraštis “Standart” mano, kad Bleiro padėtis keblesnė, nes jis būtinybę kariauti grindė tik masinio naikinimo ginklais, o Bušas kalbėjo ir apie Sadamo nuvertimą. Ginčai dėl Britanijos žvalgybos duomenų apie Iraką tik pila vandenį ant rinkėjų pasipiktinimo malūno. Šalies ligoninės verčiasi sunkiai, mokykloms trūksta pinigų, nusikalstamumas auga - dėl šito Bleiras buvo kritikuojamas ir anksčiau. Dabar prisidėjo Irakas, rašo Vienoje leidžiamas dienraštis “Standart”.
Kitas Austrijos laikraštis “Presse” mano, jog, paaiškėjus, kad galingiausios pasaulio valstybės vadovą galima suklaidinti, reikėtų peržiūrėti, kuo grindžiamas Jungtinių Valstijų sprendimas panaudoti branduolinį ginklą. Jei visuomenės pasitikėjimu piktnaudžiaujama dėl paprasto karo, tai galima padaryti ir dėl branduolinio - įspėja Austrijos laikraštis savo skaitytojus.
Paryžiuje amerikiečių leidžiamas dienraštis “International Herald Tribune” perspausdina Niujorko dienraščio “Times” redakcijos straipsnį: “Džiugu, kad pagaliau kažkas Vašingtone prisiėmė atsakomybę už prezidento Bušo metinėje kalboje išsakytą melagingą kaltinimą dėl Sadamo branduolinės programos. Dabar amerikiečiai turi sužinoti, kaip tas kaltinimas pateko į prezidento kalbą ir ar tai buvo padaryta bandant Jungtinių Valstijų piliečius apgauti. Baltieji rūmai dar turi daug ką paaiškinti”, rašoma redakcijos straipsnyje.
Britų dienraštis “Guardian” tvirtina, kad žinių apie Irako bandymą įgyti urano iš Nigerio byla gali sugadinti Britanijos ir Jungtinių Valstijų žvalgybų santykius. Centrinė žvalgybos valdyba tomis žiniomis dabar abejoja, o britų žvalgyba toliau tvirtina, kad jos patikimos ir gautos iš patikimo šaltinio.
Londone leidžiamas laikraštis “Financial Times” sako žinąs, kad britų žvalgyba informaciją apie Nigerio uraną gavo iš italų ir prancūzų žvalgybų ir tomis žiniomis nepasidalijo su amerikiečiais.
Italijos dienraštis “Repubblica” šiandien praneša, kad Italijos vyriausybė paneigė perdavusi Britanijai informaciją apie neva Sadamo bandymą iš Nigerio įgyti urano. Tačiau Italijos parlamente jau pasigirdo reikalavimai bylą ištirti. Pasak “Repubblica”, vienas Italijos karinės žvalgybos pareigūnas tvirtina, kad 2000 metais buvo įgyta informacija apie Irako bandymus pirkti uraną iš Nigerio. Kas perdavė informaciją britams? Tikriausiai mes, vyriausybės patarti,“Repubblica” cituoja kitą italų žvalgybos pareigūną.
Prancūzijos dienraščiai šiandien rašo apie Bastilijos dienos minėjimo iškilmes, pažymėdami, kad tradicinį kariuomenės paradą Eliziejaus laukuose saugos per 5 tūkstančius policininkų ir žandarų, o į žiūrovų minią dar bus įsimaišę per 1000 slaptų policijos agentų.
Prieš metus į Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką kėsinosi kraštutinių dešinių pažiūrų asmuo, kurį sustabdė vienas žiūrovas. Todėl šiemetinių iškilmių apsauga sustiprinta. Laukiama ir tradicinio Širako interviu Prancūzijos televizijoms. Prezidentas turėtų atsakyti į klausimus apie pensijas, streikus, mokesčius, sveikatos draudimą ir Korsiką. Dienraštis “Figaro” praneša, kad pakvietimas į Eliziejaus sodų pokylį pernai Širako gyvybę išgelbėjusiam Žakui Veberiui buvęs išsiųstas labai vėlai, todėl jis šventėje nedalyvaus. Antra vertus, pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų paradui Eliziejaus laukuose vadovaus vokiečių karininkas. Parade dalyvaus mažas 1992 metais Vokietijos ir Prancūzijos sukurtas europajėgų dalinys.
Londono dienraštis “Times” rašo, kad šių metų interviu šalies televizijoms Širakas bandys paremti ministro pirmininko Žan-Pjero Rafareno vyriausybės reformas. Širakas Prancūzijoje populiarus dėl pasipriešinimo Jungtinių Valstijų Irako politikai ir dėl Prancūzijos atstovavimo užsienyje. Tačiau prancūzai mano, kad kasdienėmis problemomis jis nesirūpina.
Širako golistų partija jau kurį laiką spaudžia prezidentą paremti vyriausybės vykdomas reformas. Prancūzijos visuomenė laiko sėkminga Širako per rinkimus žadėtą griežtą saugumo politiką ir, kas visai netikėta, nepritaria pramogų sektoriaus darbuotojų streikams, sužlugdžiusiems Avinjono ir Aix-en-Provence’o festivalius.
Įprasta, kad Bastilijos dienos pokalbio klausimai Prancūzijos prezidentui yra mandagūs. Tad Širakui tikriausiai neteks aiškinti, kaip vyriausybė rengiasi mažinti mokesčius, jei biudžeto deficitas didėja, o ūkis stoja, teigia britų dienraštis “Times”.
Paryžiuje leidžiamas dienraštis “International Herald Tribune” spausdina italų rašytojo Roberto Paci pastabas apie vokiečių ir italų barnius. Paci teigia, kad dviejų tautų nesutarimus pradėjo toli gražu ne atsistatydinusio viceministro Stefano Stefani pareiškimai. Nuo imperatoriaus Augusto laikų, kai Teutoburgo miške germanai išskerdė Varo vadovaujamus Romos legionus, dviejų tautų santykiai buvo sudėtingi. Paci klausia, ar italai ir vokiečiai yra pasmerkti amžinam vieni kitų nesupratimui ir ar Europos vienijimasis paskatins didesnę pagarbą vieni kitų skirtumams.
“Kol kas tikėkimės, kad Europos Sąjunga pergyvens šias atostogas”, - baigia savo pastabas italų rašytojas Roberto Paci.
Turine leidžiamame dienraštyje “Stampa” Karlo Petrini, Italijos kulinarinių tradicijų sąjūdžio pradininkas, atkerta Šiaurės Italijos nacionalistams, kuriems atstovavo buvęs viceministras Stefani. Petrini tvirtina, kad būtent vokiečių turizmas skatino ir skatina visų Italijos regionų gastronomijos ir aptarnavimo lygį bei kokybę.
