Šiandien užsienio spaudos apžvalgoje: Bušas, Amerikos Gulagas, Europos Konstitucija, košerinis skerdimas. Laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius.
Dienraštyje “Washington Post” nepriklausomas žurnalistas Haroldas Majersonas rašo, kad Irako karas baigėsi, bet nesibaigė karo pateisinimo paieškos. Amerika įrodė, kad jos fizinė galia neturi lygių. Nedraugiškos vyriausybės dreba dėl amerikiečių galios ir ryžto ją panaudoti. Tačiau kalbant apie švelniąją valstybės galią - jos sugebėjimą telkti bendraminčius, pavergti protus savo idealais ir socialine sandara - amerikiečiai vienašališkai nusiginklavo, bent kol prezidentauja Džordžas Bušas, tvirtina Majersonas. Jis apžvelgia išaugusių antiamerikietiškų nuotaikų statistiką įvairiose šalyse ir daro išvadą, jog visa tai - vien dėl Bušo nuostatos, jog geriau, kad Amerikos bijotų, negu žavėtųsi. Bušas esą mėgaujasi savo karingo provincialo povyza ir per pustrečių prezidentavimo metų pakeitė pasaulį pagal savo ksenofobišką įsivaizdavimą, - “Washington Post” tvirtina nepriklausomas žurnalistas Majersonas.
Dienraštyje “New York Times” Rusijos žinovas iš Stenfordo universiteto Maiklas Makfolas recenzuoja Anos Applebaum knygą “Gulago istorija”. Recenzentas pastebi, kad pereitą mėnesį Lenkijoje Bušas aplankė Osvencimą ir gražiai kalbėjo apie būtinybę nepamiršti ten padarytų nusikaltimų. Tačiau kai kitą dieną jis nuvyko į Peterburgą Rusijoje, Bušas neužsuko į Solovkų salas, kur buvo pirmoji Gulago koncentracijos stovykla ir nekvietė “visada prisiminti” milijonus žmonių, kurie žuvo kol Osvencimas dar nebuvo pastatytas ir kai jau buvo nugriautas. Laisvojo pasaulio vadovas niekaip nepaguodė tarybinio komunizmo aukų šeimų - jų buvo gerokai daugiau nei šeimų praradusių artimuosius Hitlerio stovyklose, - rašo Makfolas. Tačiau Bušas - ne išimtis, retai kada Rusiją lankančios garsenybės turi laiko prisiminti komunizmo tragediją, pati Rusija nieko nepadarė pagerbti Gulago aukoms, autobusai nevežioja turistų į memorialus kaip Osvencime, kadangi jų nėra. Maiklas Makfolas mano, kad Bušas turi pasiimti Aplebaum knygą į savo ūkį Teksase - ją perskaitęs jis niekada nekeliaus Rusijon neprisiminęs tarybinių koncentracijos stovyklų aukų.
Savo ruožtu Ana Aplebaum, dabar “Washington Post” skiltininkė, šiandien rašo, jog pastaruoju metu Europoje ją nuolat atakuoja klausimai, ar Amerika nėra Gulagas, kurį Bušas sukūrė po rugsėjo vienuoliktosios. Amerika suvokiama kaip piktas žmogaus teisių pažeidimų ir priespaudos kraštas. Applebaum nuomone, be kitų priežasčių, šį suvokimą kursto Europos plepančių klasių priešiškumas asmeniškai Bušui. Atrodo, kad Amerikos ir Europos neapykantos ir meilės romane Bušas atsako už neapykantos dalį. Anot Applebaum, taip yra pirmiausia todėl, kad Bušas yra “etatinis” konservatorius, kas nepatinka į kairę linkusiam Europos elitui, kurį erzina su Bušu siejamas, nebūtinai teisingai, laisvesnis privatus sektorius. Kitaip sakant, europiečiai nepakenčia Bušo vidaus, o ne užsienio politikos. Amerikos vyriausybės nerangi diplomatija Europoje nepadeda, be to, dažnesni kontaktai gali tik paaštrinti nesusipratimus, tad geriausias būdas išsklaidyti europiečių nerimą dėl Amerikos Gulago - pasiūlyti įsijungti televizijos komedianto Džėjaus Leno laidas - skirtingai nuo Stalino aukų, Amerikoje sunku pakliūti į kalėjimą už anekdotus apie valstybės vadovą.
Dienraštis “New York Times” komentuoja Bušo pirmtako žmonos Hilary Klinton atsiminimų knygą. Anoniminis recenzentas teigia, jog politikų, ypač nebaigusių karjeros politikų, memuarai yra nenuoširdi meno forma. Hilary pradeda nuo vaikystės, kurioje kiekvienas įvykis, kiekvienas žmogus yra svarbi pamoka - atrodo, jog Niujorko valstijos senatorė pildo anketą, kuri paaiškina, kaip gyvenimas ją nuosekliai ruošė tam, kas ji yra dabar. Hilary memuarai primena, jog šiuolaikinėje Amerikoje vartotojui siūloma politika iš esmės yra moralizavimas patyrimu. Dar netapusi senatore Hilary jau sirgo politinio pasakojimo liga, tai yra amžinai pasakoti tas pačias istorijas ir duoti tuos pačius pavyzdžius, kol jie nusigludina iki grynuolių, o jei nenusigludina yra tiesiog išmetami. Knyga perdėm rimta ir nenuoširdi, tačiau senatorė Klinton iš savo gyvenimo pamokų surinko viešąjį “aš”, nestokojantį orumo bei žmogiškųjų ir visai amerikietiškų vertybių. Žinoma, Hilary turi teisę į privatumą, jei tik prisimena, kur jį paliko, - baigia komentarą “New York Times”.
Ispanijos užsienio reikalų ministrė Ana Palakijo dienraštyje “Wall Street Journal Europe” kritikuoja Europos Konstitucijos projektą. Jos nuomone, ši Konstitucija veda Europos Sąjungą į megalokratiją. Siūloma Europos įstaigų reforma atitolsta nuo pradinės idėjos - lygybe paremtos valstybių sąjungos. Vietoj jos siūloma megalokratija, kai Sąjungą valdo didžiausios valstybės, iš jų trys didžiausios, tarp jų būtinai ir didžiausia, gali blokuoti sprendimus Europos Taryboje ir Parlamente. Tai nenaudinga ne tik Ispanijai, bet ir didelei daugumai mažų ir vidutinių valstybių, tvirtina ispanų užsienio reikalų ministrė Ana Palakijo “Wall Street Journale”.
Britų dienraštis “Financial Times” praneša, jog Prancūzija ir Vokietija pareiškė įsitikinimą, kad Konstituciją rengiančiam Europos ateities konventui ir jo vadovui Valeri Žiskar d’Estenui pavyks rasti kompromisą. “Financial Times” primena, jog konventas turi baigti Konstitucijos projekto svarstymą penktadienį, ir dar liko daug ginčytinų klausimų - Ispanija kovoja dėl savo balso išlaikymo, Prancūzija prieštarauja, kad Europos Parlamento deputatai darytų įtaką Sąjungos biudžeto paskirstymui, Didžioji Britanija kovoja keliais frontais, kai Žiskar d’Estenas yra vienintelis teisėjas, kuris spręs, ar buvo pasiektas sutarimas.
Britų dienraštis “Independent” rašo, jog Jungtinės Karalystės žydai ir musulmonai kartu kyla į kovą prieš ketinimus uždrausti skerdimą pagal religines taisykles. Musulmonų ir žydų pasipiktinimą sukėlė vyriausybei patariančios Naminių gyvūnų gerovės tarybos rekomendacija uždrausti ritualinį halalos ir košerio skerdimą, kuris esą nepagrįstai kankina gyvulius. Abiejų tikėjimų ritualinis skerdimas dažniausiai yra nepasvaiginto gyvulio gerklės perpjovimas ir kraujo nuleidimas. Košerio ir halalos skerdimui buvo padaryta išimtis devyniasdešimt penktaisiais patvirtintame gyvūnų gerovės įstatyme. Dabar siūloma tučtuojau uždrausti bet kokį skerdimą be išankstinio apsvaiginimo. Pasak Independento, neįprasta ir labai triukšminga žydų ir musulmonų organizacijų sąjunga ruošia kontrpuolimą dviem kryptimis - pirma, mobilizuojami mokslininkai, kurie aiškina jog košeris ir halala gailestingesni metodai, negu vyriausybės siūlomi; antra, keliamas triukšmas dėl religinio persekiojimo - štai Mančesterio rabinas Jehuda Brodis pareiškė, jog vienas pirmųjų nacių įstatymų prieš žydus uždraudė košerio skerdimą.
