Atėjo tas metas, kai ir į TV serialus nebegali numoti ranka. Antraip liks vien žinomų aktorių seni vaidmenys ne pačiuose geriausiuose jų filmuose.
Šeštadienis
Štai ir šiandien man bus bene įdomiausia palyginti iš TV ciklo išpeštą vieną „Advokato Perio Meisono“ atkarpą (Hallmark, 12.00 val.) su visai neseniai per LTV2 Retrospektyvą demonstruota mūsų, lietuviškąja, visai neprasta Earlo Stanley Garnerio detektyvo ekranizacija „Visi prieš vieną“, kurioje Periu Meisonu buvo pavargęs Juozas Budraitis. O dar televizinė dviejų serijų „Šuns širdis“ (RTV International, 23.05 val.) - bene geriausias atvejis, kai vienintelį kartą ekrane yra pajusta fantasmagoriškos Michailo Bulgakovo prozos intonacija. Ne veltui tas pats režisierius Vladimiras Bortko šiuo metu ekranizuoja - atrodo, ir kino, ir televizijos versijas - „Meisterį ir Margaritą“, romaną, kurį irgi gadino, kaip išmanė, įvairių šalių kino žmonės.
Ne, ne, žinoma, utriruoju spalvas: mažuosiuose ekranuose pasitaiko ir „tikro“ kino.
Negi kitokiu vadinsi amerikiečių metro Nicolaso Roego „Raganas“ (TV1, 16.30 val.). Tiesa, kai kuriuose žinynuose šis nuotaikingas pasakojimas apie raganų suvažiavimą, apie jų nusikalstamą norą visus vaikus saldumynais paversti pelytėmis vadinamas filmu vaikams. Bet man atrodo, kad ir suaugusiajam - vienas malonumas išvysti, kaip „kaifuoja“ Anjelica Huston, kurdama aukščiausiąją savo hierarchijos raganą, ar Bergmano ankstyvųjų filmų herojė, senyva buvusi gražuolė švedė Mai Zetterling (močiutė Helga).
Dvi ne tokios jau prastos komedijos. Režisierius ir aktorius anglišku Stanley vardu ir itališka pavarde Tucci pristato „Apsišaukėlius“ (TV3, 14.00 val.), bandančius mėgdžioti negarsinio kino komikų duetus. Kadangi juosta - apie aktorių darbo vargus bei netikėtumus, šiam Tucci pavyko prisikalbinti epizoduose vaidinti ne vien itališkų šaknų Isabellą Rossellini, bet ir Lili Taylor, Alfredą Moliną, patį Woody Alleną, su kuriuo dar susitiksime antradienį. Ansamblis - ir absurdistinės prancūzų kanadiečio Yveso Simoneau komedijos „Lengvi pinigai“ (LNK, 17.05 val.) stiprioji pusė. Juk čia kalėjimo viršininką, kiekvienam keliantį siaubą, o už akių kažkodėl pravardžiuojamą „švedu“ (kaip mes sakytume: „čiukčas“), vaidina ne bet kas, o - visai prieš liūdną finalą - pats Marlonas Brando. O dar jo žentus kuriantys realūs broliukai Sheenai - Martinas ir Charley. O dar Mira Sorvino, dėl įvairumo pasirodanti... FTB agente.
Ką jau tuomet kalbėti apie „Pragaro virtuvės vaikėzus“ (TV3, 22.50 val.), realiai besivadinančius „Sleepers“. Tiesa, šioji kriminalinė (bet ir psichologinė) Barry Levinsono drama paliks sunkią nuotaiką, apie tai pravartu informuoti iš anksto. Ketvertui paauglių tenka pereiti pataisos namų pragaro ratus, būti visaip žeminamiems. Kaip, jau laisvėje susitikus vieną pagrindinių prievartautojų (Kevinas Baconas), nesuvesti su juo sąskaitų? Bus byla, bus spalvingas, bet visiškai nekompetentingas Dustino Hoffmano advokatas alkoholikas, bus liudijantis (ar ne „kreivai“?) šventikas (Robertas De Niro), bus Brado Pitto kaltintojas: kokia puiki kompanija, a?
Visi minimi čia filmai - ne per naujausi. Užtat „Kenas Parkas“(LNK, 24.00 val.), Larry Clarko liūdnai skandalingas kūrinys apie paauglių seksą - tarpusavio ir su suaugusiais - mano jau čia buvo smulkiau aprašytas, bet tuomet kanalas, atrodo, jo taip ir neparodė. Susilaukiau niūrių laiškų - esą LNK pabūgo rodyti vien dėl Stepoko komentarų. Nusiraminkit, nesu toks įtakingas. Juk filmas - visai stiprus, o kad tokia medžiaga, tai ką jau padarysi. Gal išvysit šįkart.
Sekmadienis
Prasideda du televiziniai serialai apie medikus. Bet jeigu apie amerikiečių „Daktariūkščius“ (TangoTV, 1 serija - 10.50 val.) negaliu pasakyti nieko šiltesnio, tai danų - ir viso pasaulinio kino - maestro Larso von Triero („Prieš bangas“, „Šokanti tamsoje“, „Dogvilis“ ir kt.) 1994 metų miniserialas „Karalija“ (BTV, 1 serija - 22.45 val.) - tikras įvykis, supažindinantis su laikais dar prieš „Dogmos“ manifestą.
Spauda jį tuomet vadino „europiečių atsakymu amerikiečių „Tvin Pyksui“. Iš tiesų neva realizmas (nes filmuota tikroje didžiulėje Kopenhagos ligoninėje) čia painiojasi su juodu humoru (negali nė įsivaizduoti tos neapykantos, kurią čia dirbantis švedų chirurgas jaučia „broliškai“ Danijai), o ligos, ligonių pasaulis, primenantis Tarkovskio Zoną „Stalkeryje“, yra taip pat nuosekliai persmelktas mistinės energijos, valdomas dvasių jėgos. Palikta erdvės ir žiūrovo vaizduotei. Tegul mažos mergytės šauksmą iš anapus girdi tik viena daugiau negu pagyvenusi pacientė, į kurią personalas žvelgia tiesiog kaip į simuliantę, nenorinčią išsirašyti, - mes patikime ne personalu, o senąja žilagalve ponia. Nėra tradicinio skandinaviškojo asketizmo, bet apstu detalių, sąmonėje pasėjančių konkrečią mirties nuojautą.
Ankstyvieji Triero filmai (pavyzdžiui, „Europa“) šaknimis aiškiai siekė vokiškąjį ekspresionizmą, o „Karalijoje“, nors tai ir televizinis, ne pačia rafinuočiausia technika nufilmuotas kūrinys, jauti ir individualų savito autoriaus stilių. Deformuojantys tikrovę plačiakampiai objektyvai, keisti rakursai, tarsi senos, saulėje išdegusios fotografijos pasirodantys monochrominiai filmo fragmentai - visa tai keistai traukia akį, išlieka atmintyje.
Greta tikrai karališkos autorystės dvasios „Karalijos“ kokie nors Joe Dantės „Kaimynai“ (TV3, 13.25 val.ir antradienį, birželio 7 d., 11.00 val.) verčia nebent nenoriai ištarti, kad, nepaisant Tomo Hankso dalyvavimo ir linksmos intrigos su kanibalų sekta, to paties režisieriaus „Gremlinai“ buvo kur kas vertingesni.
Lietuvių kino menininko Algimanto Puipos „Amžinoji šviesa“ (LTV2, 20.05 val.; kartojama trečiadienį, birželio 8 d., 16.00 val.) „Karalijos“ draugijoje gal irgi kiek nublanksta. Filmus įmanoma lyginti vien dėl „mirusiųjų stotelės“, pasirodančios ekrane prieš lietuvių juostos pabaigą. Nors ne, vis dėlto čia svarbiausias meniškai įprasmintas istorizmo principas. Vėlyvasis Lietuvos pokaris vargu bau kada nors kine parodytas taip pat skaudžiai kaip čia. Ketvertas pagrindinių, puikiai suvaidintų herojų (Vidas Petkevičius, Virginija Kelmelytė, Kostas Smoriginas, Daiva Stubraitė) klaidžioja tarp savo nepaaiškinamų jausmų ir nelinksmų nuotaikų taip pat išraiškingai, kaip Stubraitės šešėlį primenanti moteris - po atšiaurią kiečių pievą minimos Retrospektyvos televizinėje užsklandoje.
Geras filmas; tikras paradoksas, kad Lietuvoje rasti kokybišką fotokadrą lengviau ne iš nacionalinės juostos, o iš daniško telefilmo.
Pirmadienis
Kabelinės televizijos šiandien žada to paties Larso Von Triero, kurio „Karaliją“ matėme vakar, rodytą „Dogvilį“ (18.30 val.), o 21.00 val. - visiškai naują prancūzų populiaraus režisieriaus Patrice’o Leconte’o dramą „Intymiausios paslaptys“.
Leconte’as, aišku, - ne Trieras, bet populiarius žanrus jis yra įvaldęs neblogai (prisiminkime „Žmogų iš traukinio“, „Malonumų gatvę“, „Feliksą ir Lolą“ ir, žinoma, labiausiai žiūrimą jo „Merginą ant tilto“). Naujausioje juostoje Sandrine’os Bonnaire vaidinama herojė eina pas psichoanalitiką, tačiau per klaidą pataiko pas patį tikriausią tylų vojeristą (Fabrice’as Luchini). Kaip klostysis jų santykiai?
Naujas ir trileris „Traukinys kalėjimas“ (BTV, 20.20 val. ir kitądien 14.05 val.), neapsieinantis, kaip dabar jau būna Vakarų žanriniame kine, be rusų mafijos; štai tik, kai rusų agentę Natalją vaidina charakteringa vokietė Ursula Kraven, tikėjimas įvykiais kažkaip svyruoja. Irgi 2002-aisiais kurtas ir Berlyno festivalio „Aukso lokį“ išsikovojęs „Kruvinas sekmadienis“ (TV11, 20.15 val.) su menkiausiomis žiauriomis detalėmis atkuria 1972 metais britų armijos bei policijos sušaudytą airių „Taikos maršą“, bet apibendrinimai čia tik elementarūs: na, negerai šaudyti į beginklius. Matyt, Berlyne tuomet buvo „liesosios karvės metai“.
Šiemet aktorius Thommy Lee Jonesas tapo Kanų laureatu, bet 1986 metų „Juodasis mėnulis“ (BTV, 22.05 val.) tokių vilčių dar neteikia. Tiesiog avantiūristas, negalintis leisti, kad naują fantastišką vandeniu, o ne benzinu pasikliaujantį automobilį nuvarytų ne jis, o kažkokia Linda Hamilton. Juokinga detalė: šį triukšmingą gaudynių kūrinėlį nufilmavo operatorius Miša Suslovas, kadaise, prieš pabėgimą iš sovietijos, filmavęs... kino leninianą.
Ginčytina, bet „Išlikti su Pikaso“ (TV1, 21.00 val.) - gal ir verčiausias dienos filmas, statytas subtiliojo brito Jameso Ivory. Lyg biografinis, bet atspindintis ne Pablo Picaso menininko savastį, o tik jo potraukį dailiajai lyčiai. Įdomi, ironiškai spalvinga Anthony Hopkinso vaidyba. Vis dėlto tam tikras vienpusiškumas juostai kenkia, kartais atrodo: sklaidai kokio „Stiliaus“ puslapius.
Antradienis
Daugiausiai televizijų jau rodyti, o šioje apžvalgoje aprašinėti filmai. Smagi erotinė ispanų režisieriaus Alfonso Cuarono komiška drama „Taip pat ir tavo mamą“ (TV1000, 21.00 val.) lėmė, kad autorių - vietoj nusenusio Chriso Columbuso - pakvietė režisuoti trečiąją „Hario Poterio“ dalį. Teko minėti ir socialinį Alano Parkerio filmą apie praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio ekonominės krizės nustekentą pasaulį - „Andželos pelenai“ (TV3, 23.15 val.). Tiesa, Emily Watson, vėlgi Larso von Triero filme „Prieš bangas“ atrasta bei išgarsinta, čia gana jautriai vaidina vargšų šeimos, nerandančios tinkamo prieglobsčio nei Amerikoje, nei Airijoje, motiną.
„Autoserviso“ (5 kanalas, 20.15 val.) lietuviškuose TV ekranuose gal ir nebuvo, bet nedidelis tai džiaugsmelis: du vyrukai (Johnas Turturro ir Willas Pattonas), jauna mokytoja (Lili Taylor), blogas automobilių servisas. Dar kai skaitai šios nelinksmos komedijos anotacijas, kažko lauki, paskui pradedi žiūrėti filmą... ir nebelauki jau nieko.
Repertuare - ir 1992 metų Woody Alleno liūdna, kaip paprastai, komedija „Vyrai ir žmonos“ (TV1, 21.00 val.). O Allenas - visuomet Allenas. Kurdamas šią juostą su to meto savo žmona Mia Farrow, jis tiek „įsijautė“, kad pasakojimas apie skyrybas išvirto skyrybomis ir realiame gyvenime. Įsivaizduojat, kaip trynė rankas reklamos specialistai. Žiūrint „Vyrus ir žmonas“ kaip tik nesinori galvoti bulvarinėmis kategorijomis; apie yrančias dvi draugų šeimas pasakojama švelniai, su apgaubiančiu kartėliu. Prisimeni žinomą, bet čia kažkaip ypač subtiliai liečiamą tiesą, kad kiekvienam jausmui ateina ir ruduo.
Trečiadienis
Kai man iškyla būtinybė „išmelioruoti“ pavargusią galvą, būtinai įsidedu vaizdajuostę su pagal komiksus statyta „Džeine ir prarastu miestu“ arba kurią nors iš nemariojo Indianos Džonso nuotykių seriją. Nesvarbu, kokią.
Panaši ir šioji televizinė diena. Trečiadieniais visuomet laukdavau „Elito kino“, bet jo vietoj - tik „Sauliaus Bartkaus požiūris“, kuris man, prisipažinsiu, ne toks jau įdomus (štai kad būtų Kierkegaard’o, McLuhano ar dar kokio tokio požiūris...). Negi LTV mano, kad vasarą elitas išmiršta?
Nežinau, ar jus išblaškys romantinis pasakojimas „Kaip Stela susiprato“ (TangoTV, 22.00 val.) - mat, nors ir pripažįstu Angelą Basset ir Whoopi Goldberg geromis aktorėmis esant (čia jos vaidina suprantančias viena kitą Niujorko drauges), mane tas moteriškas romantizmas dažnai verčia tik kreivai šypsotis. Ak, atostogos Jamaikoje, ak, jaunas (daug jaunesnis už heroję) vaikinas, ak...
Užtat „Kongas“ (TV1, 21.00 val.) - tikras komiksinis nuotykių penas darbo savaitės vidurio galvai. Kaip rašoma anotacijose, „herojai supranta, kad godumas - didžiausias blogis“. Nieko jie ten nesupranta, bet net jeigu aš čia neteisus, tai irgi visiškai nesvarbu. Nes „Kongas“ - iš to mielojo „trešo“ (trash), kur svarbiausia ne žmonių emocijos ar mintys, o spalvingi įvykiai, tegul ir visiškai neįtikėtini nuotykiai, kokia nors gorila Emi, kompiuterio išmokyta kalbėti, briliantų lobis, šmėkščiojantis Kongo egzotikos fone, rumunų filantropas, pavarde Gomulka (!), kuris, kaip paaiškėja, labai rimtai ieško karaliaus Saliamono turtų. Tokiais atvejais - kuo daugiau nesąmonių, tuo geriau. Linksmas poilsis garantuotas.
Ketvirtadienis
Šiandien kaip tik palyginti gausu senesnių ar naujesnių, bet anksčiau nerodytų kino juostų. Ką gi iš jų išskyrus?
Labai keistas negirdėto JAV režisieriaus Finno Tayloro „Gyvenimas kaip sapnas“ (5 kanalas, 20.15 val. ir kitądien 16.00 val.). Jaunuolis neleidžia kitam vaikinui nušokti nuo tilto. Pats jis serga leukemija ir žino, kad gyventi liko visai nebedaug. Drauge su mergina, apsiginklavę revolveriu ir narkotikų dozėmis, visi jie trys susirengia tarsi į pasaulio ir savęs pažinimo kelionę. Filmas lyg teiktų vilčių, tačiau yra beviltiškai sugadintas manieringų dialogų, globalinių autorių pretenzijų. Net originalus pavadinimas - „Sapnas tarp žuvų“: štai taip.
Labiau „žemiškos“ dienos komedijos. Tiesa, kad suprastum Robino Williamso vaidinamo Džeko idėją peržaisti kažkokias senas varžybas, apskritai filmo „Geriausi laikai“ (STB, 20.10 val.) humoro šaltinį, reikia neblogai pažinti amerikietiškąjį futbolą bei jį lydinčius papročius. „Mėnesienos ir Valentino“ (TV1, 21.00 val.) užuomazga suprantamesnė, tačiau ji gana menkai siejasi su komedijos žanru: rytą Rebeka (Elisabeth Perkins) dar mylėjosi su vyru, o dieną sužinojo, kad jį partrenkė mašina ir jo nebėra. Parama ateina iš draugės - ją vėl, kaip vakarykštėje juostoje „Kaip Stela susiprato“, vaidina narsioji juodaodė Whoopi Goldberg, iš... paprasto dažytojo (roko muzikantas Johnas Bon Jovi), kuris pasirodo be galo romantiškas, savo siela - poetas. Vis dėlto pagrindinė atsigaivinimo situacija ne itin linksmina.
Vienas iš šiandien labai populiarių - ne tik festivaliuose, bet ir tarp įvairių šalių publikos - ispanų režisierių Vicente Aranda siūlo 1999 metų dramą „Pavydas“ (LNK, 22.35 val.). Labai simpatiškos įsimylėjėlių poros (gražioji Aitana Sanches-Gijon ir Danielis Gimenezas) planuojamą bendrą ateitį nelauktai sudrumsčia įtarimai, juodo (sužinosite, motyvuoto ar ne) pavydo šešėlis.
Filmui pasirodžius tarptautiniame ekrane, daug kas minėjo jo artumą Prosperui Merimee, archetipinio Karmen personažo įtaką. Pasirodo, neapsiriko: juostoje „Pavydas“ V. Aranda dar tik naudojo pastebimus prancūzų rašytojo motyvus, o šiandien yra ekranizavęs „Karmen“ jau tiesiogiai. Pietų kraštas Ispanija negali apsieiti be stiprių aistrų, laimė, kad „Pavyde“ jos nėra naiviai hipertrofuotos, kaip kokioje „muilo operoje“.
Penktadienis
Dėl „Rembo“ anąsyk įspėjau: rodomas jau „Pirmasis kraujas II“ (BTV, 21.20 val.). Kadangi ir šį ciklą iš bėdos įmanoma vadinti komediniu (aišku, autoriai čia pasipiktintų), tarsim, kad penktadienis, su nedidelėmis išimtimis, - linksmybės diena, kaip paprastai nebūna.
„TangoTV“ kanalas rodo (22.00 val.) nepretenzingą studentišką komediją „Pažintis su universitetu“. Nelabai ir būtų, ką apie ją pasakyti, - ekrane siaučia įvairios frakcijos (snobai, hipiai, vegetarai, žalieji), o jas sutaikyti tegali bendras audringas visų vakarėlis. Bet yra viena detalė: originalo pavadinimą „P.C.U.“, šifruojamą kaip „Port Chester University“, patys studentai pervardijo „Politically Correct University“. Kad amerikiečių filme pasigirstų ironijos visagalės politkorektiškumo idėjos adresu - reta.
Savaip miela kiek senesnė Patrice’o Leconte’o, kurio šią savaitę matome jau antrąjį filmą, komedija „Vienas iš dviejų“ (TV1, 21.00 val.). Mat Vanessa Paradis, šauniai kurianti automobilių vagilę, iš mamytės, kurios nebėra, sužinojo net dviejų galimų kandidatų į jos tėvus vardus. Ar tikrasis - buvęs legionierius, kurį vaidina Jeanas-Paulis Belmondo, ar miklusis Alaino Delono plėšikas? Jie trise gal ir ramiai šį faktą išsiaiškintų, bet kur buvus, kur nebuvus rusų mafija vėl painioja visų simpatiškų personažų kortas ir priverčia juos įsijungti kone į karo veiksmus. Na, o naujame, pernykščiame amerikiečių „Sandėryje“ (kabelinės televizijos, 20.45 val.), ta pati rusų mafija daro viską, kad prasidėtų tikras pasaulinis „naftos karas“. Šio trilerio, kuriame vaidina Christianas Slateris, potekstė jau grynai politinė.
Esu rašęs - ir, kiek pamenu, gana skeptiškai - apie italų fantastiką „Nirvana“ (BTV, 23.10 val.). Pasižiūrėjau darsyk: ne taip jau katastrofiška. Matyt, dariau būdingą klaidą, iš režisieriaus Gabriele Salvatore laukdamas kažko panašaus į jo geriausią, grynai realistinę juostą „Viduržemio jūra“ („Mediterraneo“). O čia visai kitoks pasaulis, kuriame nusitrina ribos tarp realybės ir virtualumo. Kompiuterinis žaidimas „Nirvana“, sukurtas Christopherio Lamberto herojaus, gresia ne tik sveikatos, bet ir gyvybės praradimu. Anksčiau žiūrėdamas, galbūt iš nusivylimo nepastebėjau režisieriaus gana kontroversiškai, ryžtingai keliamo klausimo: o gal ir mes, realieji nūdienos žmonės, tesame marionetės kieno nors sugalvotame žaidime? Gal pasaulio sukūrimas savaime buvo tik žaidimas?
