Seimas, antradienį po svarstymo pritaręs NATO sutarties ratifikavimui, pritarė kokybiškai naujam Lietuvos raidos etapui, istoriniam šalies posūkiui. Tai savo kalbose Seime akcentavo Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Seimo komitetų ir frakcijų vadovai.
Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimui po svarstymo pritarė 93 Seimo nariai, 3 buvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė.
Galutinį balsavimą dėl NATO sutarties ratifikavimo Lietuvos Seime numatoma surengti kovo 10 dieną. "Rytoj Lietuvos Respublikos Seimas priims sprendimą, kuris neabejotinai įeis į mūsų valstybės istoriją", - pažymėjo iš Seimo tribūnos Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas.
Jo nuomone, NATO sutarties ratifikavimo diena liks tarp svarbiausių pastarojo Lietuvos istorijos skirsnio datų: kaip 1991 metų rugsėjo 17-oji, kai mūsų šalis sugrįžo į Jungtines Tautas, kaip praėjusių metų balandžio 16-oji, kai Atėnuose pasirašėme Stojimo į Europos Sąjungą sutartį.
Šalies vadovas išreiškė viltį, kad NATO plėtra sustiprins ir gerus Lietuvos santykius su kaimyninėmis valstybėmis, prisidės prie stabilumo, tarpusavio pasitikėjimo, laisvės bei demokratijos stiprinimo regione.
Tapę NATO nariais, Lietuvos prezidento R. Pakso nuomone, negalime sumažinti dėmesio nacionaliniam saugumui ir efektyviam dalyvavimui Aljanso veikloje. Pasak jo, būtina užtikrinti tinkamą užsienio bei saugumo politiką įgyvendinančių institucijų finansavimą bei tvirtą plačiosios visuomenės paramą.
Todėl R. Paksas, kreipdamasis į politines partijas, pakvietė pratęsti jau istoriniu tapusį partijų susitarimą dėl 2 procentų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo krašto apsaugai.
Ministras pirmininkas A. Brazauskas savo kalboje pasidžiaugė, kad Seimas daro sprendimą dėl dar vieno istorinio žingsnio - narystės Šiaurės Atlanto aljanse, - reikšiančio kokybiškai naują nepriklausomos Lietuvos raidos etapą.
"Būti NATO nare reiškia priklausyti demokratiškų, pažangiausių pasaulio valstybių, kuriose viešpatauja teisės viršenybė, klubui. Ilgas neapibrėžtumo ir nesaugumo laikotarpis nueis į praeitį. Galėsime kurti naują, geresnę Lietuvą", - sakė A. Brazauskas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas akcentavo pozityvius narystės NATO vaisius. "Papildomos saugumo garantijos, kurias mes de facto turime, ir tą supranta ir užsienio investuotojai, jau dabar davė pozityvų impulsą šalies ūkiui", - sakė jis, kviesdamas pritarti NATO sutarčiai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas irgi kvietė politines partijas pratęsti susitarimą dėl 2 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai.Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Andriukaitis sakė, kad dabar Lietuvai teks diskutuoti ir Europos Sąjungos ir NATO narystės kontekste. Jo nuomone, todėl reikia naujos užsienio reikalų politikos ir naujo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas sakė, kad NATO sutarties politinė reikšmė yra neabejotinai labai didelė. Tačiau šio komiteto kai kurie nariai, anot jo, pastebėjo, kad jeigu bus siūloma steigti Lietuvos teritorijoje NATO bazes, reikės Konstitucijos pakeitimų.
Antradienį dalyvavę diskusijose Seimo komitetų ir frakcijų vadovai pritarė NATO sutarties ratifikavimui. Kategoriškai prieš Lietuvos narystę NATO tradiciškai kalbėjo tik Seimo narys Julius Veselka, pavadinęs tai "istorine klaida".
ELTA
