Seimas antradienį (03.04) pakartotinai pareiškė pasitikėjimą ligšioline Vyriausybe, patvirtindamas prezidento Rolando Pakso pateiktą socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko kandidatūrą į premjerus.
Už nutarimą pritarti A. Brazausko kandidatūrai balsavo 82 parlamentarai, prieš buvo 12, susilaikė 18 Seimo narių. Seime yra 141 parlamentaras, tačiau posėdyje prieš balsavimą užsiregistravo 112.
"Tai suteikia pagrindą tvirčiau jaustis", - džiaugdamasis balsavimo rezultatais žurnalistams sakė A. Brazauskas.
"Tai didžiulis pasitikėjimas", - pridūrė jis, kalbėdamas apie jo kandidatūrą parėmusius balsus.
Prieš A. Brazausko kandidatūrą balsavo tik opozicinės Liberalų frakcijos nariai.
Opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos nariai balsuodami susilaikė. Taip pat susilaikė penki mišrios Seimo narių grupės ir šeši Jungtinės frakcijos nariai.
Visi kiti posėdyje dalyvavę parlamentarai parėmė A. Brazausko kandidatūrą.
Paskelbus balsavimo rezultatus A. Brazauską pasveikino socialliberalų lyderis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir posėdyje dalyvavę Vyriausybės nariai.
Prieš balsavimą Seimas išklausė frakcijų išvadų dėl premjero kandidatūros ir surengė diskusiją.
A. Brazausko kandidatūrą parėmė valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos ir Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų), taip pat Liberaldemokratų bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos.
Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas akcentavo, kad dabartinei Vyriausybei pavyko "pažaboti nedarbo augimą".
Socialdemokratas taip pat pažymėjo prezidento Rolando Pakso išreikštą paramą Vyriausybės siekiui įgyvendinti "gerovės valstybės" modelį.
"Prezidentas iš šios tribūnos pasakė, kad jis taip pat orientuojasi į gerovės valstybės kūrimą. Gerovės valstybė buvo šios daugumos ir Vyriausybės programos pagrindas", - sakė J. Olekas.
"Mūsų tikslas - gerovės valstybė su žemu nedarbo bei skurdo lygiu, didele darbo verte, tvirtomis socialinėmis garantijomis", - po priesaikos Seime praėjusią savaitę sakė R. Paksas.
Abejonių dėl A. Brazausko kandidatūros neturėjo socialdemokratų partneriai socialliberalai.
"NS frakcija neabejoja premjero savybėmis ar dėl kokių nors priimtų sprendimų.Galime drąsiai sakyti, kad mes palaikome kandidatūrą", - sakė NS frakcijos seniūnas Alvydas Ramanauskas.
Liberaldemokratų frakcijos seniūnas Eugenijus Maldeikis gyrė A. Brazausko Vyriausybę už tai, kad jai pavyko užtikrinti "socialinį politinį stabilumą", bet ragino aktyviau mažinti skurdą, socialinę ir turtinę visuomenės diferenciaciją, regioninius skirtumus.
"Aukštas ekonomikos augimas suteikia Vyriausybei unikalią galimybę vykdyti socialines reformas", - teigė E. Maldeikis.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos seniūnė Kazimira Prunskienė pažymėjo, kad jos vadovaujamą partiją su socialdemokratais sieja socialiai orientuota politika, bet kritikavo per menką Vyriausybės dėmesį kaimui ir skeptišką premjero požiūrį į atominės energetikos plėtrą.
Premjero kandidatūrai nepritarė opozicinės Liberalų ir Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos.
Liberalų frakcijos seniūnas E. Masiulis pažymėjo, kad šalies gyventojai tikėjosi po prezidento rinkimų permainų valdžios politikoje, tačiau gali vėl likti apgauti.
"Žmonės balsuodami už dabartinį prezidentą, iš esmės balsavo prieš dabartinės Vyriausybės politiką. Šiandien matome, kad rinkėjas ir vėl yra apgaunamas, nes iš principo tie visi lūkesčiai tikrai nebus pateisinti, jeigu ir toliau Vyriausybei vadovaus A. Brazauskas", - sakė E. Masiulis.
Jo teigimu, liberalų taip pat netenkina Vyriausybės vykdoma mokesčių, švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos politika, taip pat dabartinio sveikatos apsaugos ministro Romualdo Dobrovolskio veikla.
Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius padėtį minėtose srityje, taip pat savivaldoje įvardijo žodžiu "sumaištis", bet labiausiai kritikavo Vyriausybės politiką dėl nepakankamo dėmesio žinių ekonomikos, interneto prieinamumo, kompiuterinio raštingumo plėtrai.
A. Kubiliaus teigimu, Lietuva yra menkiausiai pasirengusi žinių ekonomikos plėtrai iš visų dešimties valstybių, kurios tikisi 2004 metais tapti Europos Sąjungos narėmis.
"Labai norėčiau girdėti iš premjero aiškų politinį pareiškimą: per kitus dvejus metus pasivysime ir pralenksime Estiją. Kadangi tokios ambicijos premjeras nerodo, liekame nusivylę ir negalime pritarti jo kandidatūrai", - teigė Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas.
Jungtinės frakcijos, vienijančios centristus, moderniuosius krikščionis demokratus ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovus, nariai buvo nusprendę balsuoti laisvai.
Frakcijos vardu kalbėjęs Lietuvos centro sąjungos (LCS) lyderis Kęstutis Glaveckas teigė, kad šios Vyriausybės valdymo metu "nesumažėjo administracinio valstybės kišimosi į ekonomiką", tai savo ruožtu turėjo įtakos ir korupcijos lygiui.
"Kyšininkavimas yra ekonominių laisvių stokos rezultatas", - teigė K. Glaveckas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantys politinės partijos "Lietuvos krikščionys demokratai" atstovai balsuodami dėl premjero kandidatūros susilaikė. Krikščionis demokratas teigė pasigendąs Vyriausybės programoje dėmesio žemdirbiams ir smulkiesiems verslininkams.
A. Brazauskas atmetė konservatorių kaltinimus, kad socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo sistemose tvyro "sumaištis", teigė, kad konservatoriai remiasi sena statistika kalbėdami apie interneto plėtrą.
"Interneto vartotojų per vienerius metus padvigubėjo", - teigė premjeras.
"Vyriausybės programa nesikeičia. Aš nematau reikalo daryti joje esminius pakeitimus", - teigė premjeras.
Opozicijos atstovai ragino premjerą aiškiai atsakyti, ar Vyriausybė vykdys naujo prezidento rinkimų programą.
A. Brazauskas pripažino, kad prezidento programoje yra daug nuostatų, kurios sutampa su Vyriausybės programa, tačiau teigė niekada niekam nedavęs įsipareigojimo vykdyti prezidento programą "šimtu procentų".
Seimui pritarus premjero kandidatūrai, Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti pagal anksčiau patvirtintą programą, o premjeras turi prezidentui per 15 dienų pateikti ministrų kandidatūras.
Pagal šalies Konstituciją premjero teikimu ministrus skiria ir atleidžia prezidentas.
R. Paksas yra pareiškęs nepasitenkinimą sveikatos apsaugos ministro R. Dobrovolskio veikla. A. Brazausko teigimu, sprendimas dėl šio ministro likimo turėtų būti priimtas šią savaitę.
70 metų A. Brazauskas Vyriausybei vadovauja nuo 2001 metų liepos, tačiau praėjusią savaitę jis pagal Konstituciją turėjo grąžinti įgaliojimus prezidento pareigas pradėjusiam eiti R. Paksui.
A. Brazauskas paragino partijas koordinuoti veiksmus informuojant visuomenę apie narystės ES naudą.
Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas A. Kubilius žadėjo premjerui įteikti "gero viskio butelį", jeigu Vyriausybei pavyks įveikti "referendumo slenkstį".
Seimas yra nusprendęs gegužės 10-11 dieną surengti privalomą referendumą dėl šalies narystės ES.
BNS
