Nors Seimas po pateikimo jau pritarė tiesioginius mero rinkimus įteisinančioms Konstitucijos pataisoms, valdančioji dauguma iki šiol nėra sutarusi dėl būsimo savivaldos modelio. Lietuvos savivaldybių asociacija į „Omni.lt“ organizuotą konferenciją atsiųstame laiške Darbo partijos siūlomą modelį pavadino žingsniu atgal.
Darbo partijos vicepirmininko Viktoro Muntiano pateiktose Konstitucijos pataisose (http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=266931&Condition2) numatyta, kad tiesiogiai renkamas meras bus vykdomoji savivaldybės institucija. Toks meras nebevadovautų savivaldybės tarybai, kaip yra dabar. Tokiu būdu savivaldybių atstovaujamoji ir vykdomoji valdžia būtų griežtai atskirtos.
Kitąmet Seimas dar turės pritarti šioms Konstitucijos pataisoms du kartus iš eilės ne mažiau kaip 94 balsais. Ir tarp balsavimų turės būti ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Bet pirmasis žingsnis jau žengtas.
Kaltina savivaldos žlugdymu
Vos tik ėmęsis Konstitucijos pataisų, Seimas tuoj pat pateko į kritikos ugnį. Ir šįkart naująjį savivaldos modelį puolė kritikuoti ne amžinai viskuo nepatenkinta opozicija, o patys merai. Gruodžio 15 d., praėjus dviem dienoms po Konstitucijos pataisų projekto patvirtinimo, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pareiškė kategoriškai prieštaraujanti V. Muntiano pasiūlytam modeliui.
Naujienų portalo „Omni.lt“ organizuotoje konferencijoje „Ar sustiprins savivaldą tiesioginiai mero rinkimai?“ LSA pristatė savo pareiškimą, kuriame teigiama, kad siūlomas modelis sugrąžins savivaldą į praeitį. LSA teigimu, toks modelis Lietuvoje jau veikė nuo 1990 iki 1995 metų ir nepasiteisino.
Kaip „Omni.lt“ vėliau aiškino LSA pirmininkas Ričardas Malinauskas, savivaldybė, kurioje atstovaujamoji valdžia priklauso tarybai, o vykdomoji – tiesiogiai išrinktam merui, yra pasmerkta murkdytis nesibaigiančiame chaose.
„Jeigu meru išrenkamas, tarkime, konservatorius, o taryboje dominuoja socialdemokratai, tai kaip tada jie sutars? Mero vadovaujama administracija ruoš projektus, naudos tam išteklius ir gaiš laiką, o taryba, kurios rankose – sprendimai ir pinigai, tuos projektus atmetinės“, – kalbėjo R. Malinauskas.
Jo teigimu, patirtis parodė, kad tokia „dvigalvė“ savivaldybė, užuot dirbusi, užsiima tik kariavimu ir politikavimu. Anot R. Malinausko, naivu būtų tikėtis, kad per dešimtmetį Lietuvoje kas nors pasikeitė.
Jis apgailestavo, kad Seimo nariai neatižvelgė į LSA nuomonę. „Nei jie dirbę savivaldoj, nei ką – žino viską tik iš knygų. Jei nori patvirtinti V. Muntiano pasiūlymą, tai geriau jau tegu nieko nedaro – išgelbės Lietuvos savivaldą“, – karčių žodžių parlamentarams negailėjo LSA vadovas.
Merai nori būti visagaliai?
Siūlomo savivaldos modelio autorius V. Muntianas tokius priekaištus pavadino nepagrįstais. „Omni.lt“ jis tvirtino, kad kritikai arba neįsigilino į Darbo partijos siūlomą modelį, arba sąmoningai meluoja.
V. Muntiano teigimu, chaoso savivaldybėse naujasis modelis nesukurs, nes santykiai tarp institucijų bus aiškiai reglamentuoti. Jis pabrėžė, kad tiesiogiai išrinktam merui talkins vienas ar daugiau vicemerų, kuriuos išrinks taryba. Tai, anot V. Muntiano, bus tarsi saugiklis, padėsiantis suderinti mero ir tarybos vizijas.
Darbietis taip pat atmetė priekaištus, esą dabar grįžtama prie nepasiteisinusio modelio. „Aš pats dirbau savivaldoje nuo 1990 metų, prie visokių modelių. Mano patirtis šiandien yra didžiausia ir galiu užtikrinti, kad jokios anarchijos naujasis modelis neatneš“, – sakė V. Muntianas.
Jo manymu, LSA prieštarauja siūlomam modeliui, nes jis iš dalies sumažina mero galias. Anot V. Muntiano, dabar merai yra įpratę būti „Švenčiausiąja Trejybe“: vadovauti ir savivaldybės tarybos, ir tarybos kolegijos, ir administracijos darbui.
„Nenuostabu, kad merai nori valdžios koncentracijos. Man tas dalykas suprantamas ir jų nesmerkiu“, – sakė V. Muntianas. Jo teigimu, valdžių padalijimo principas naujajame modelyje įgyvendinamas kur kas geriau nei dabartiniame.
Socialdemokratai niekaip neapsisprendžia
Skirtingos nuomonės pačios savaime nėra smerktinas reiškinys. Tačiau stebina tai, kad tokia konfrontacija išryškėjo jau traukiniui pajudėjus, t.y. Seimui pritarus Konstitucijos pataisų projektui.
Ypač keistai atrodo ir tas faktas, kad jau pajudėjusio traukinio vairuotojai iki šiol nesutaria, kur link jie važiuoja. Štai gruodžio 17 d. posėdžiavusi Socialdemokratų partijos (LSDP) taryba konstatavo, kad partijoje kol kas nėra sutarimo dėl būsimo savivaldos modelio. Maža to, net 40 iš 60-ies partijos skyrių apskritai pasisako prieš tiesioginius mero rinkimus.
Kaip „Omni.lt“ sakė Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas, partijos poziciją šiuo klausimu socialdemokratai planuoja patvirtinti per kitą tarybos posėdį, vyksiantį sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. J. Olekas nesiryžo prognozuoti, kaip pasibaigs diskusija partijos viduje.
Dar įdomiau tampa žinant tai, kad LSA pirmininkas R. Malinauskas yra LSDP Druskininkų skyriaus pirmininkas. Jam bandymai įtikinti LSDP vadovybę savo tiesa šiuo metu yra turbūt veiksmingiausias būdas sužlugdyti Darbo partijos iniciatyvą.
Dar vienas išbandymas koalicijai
Šios iniciatyvos sėkme nėra tikras ir pats V. Muntianas. Jo nuomone, gali nutikti taip, kad jau pajudėjęs traukinys bus sustabdytas: „Tai visiškai realu. Lietuvoje reformai įvykdyti reikia daug pastangų, o kažką sustabdyti – jokių pastangų nereikia“.
Darbo partijos vicepirmininkas sakė, kad jam nesuprantama dviprasmiška koalicijos partnerių socialdemokratų pozicija. „Aš nesuprantu, ko jie tikisi? Politinėje taryboje šį klausimą mes apsvarstėme dar balandžio mėnesį“, – stebėjosi V. Muntianas.
Jis pripažino, kad koalicijos partnerių elgesys gali išvesti iš kantrybės. „Aš viską derinau, perderinau ir man jau iki gyvo kaulo atsibodo tas delsimas“, – skundėsi darbietis.
Tiesa, dabartinė valdančioji koalicija jau ne kartą įrodė, kad sugeba įveikti iškylančias krizes. Ir daug rimtesnes negu stringanti savivaldos reforma. Tad subyrėjimas jai negresia.
Bet nukenčia kaip visada valstybės interesas. Savivaldos reforma ir jos sėkmė yra labai svarbi tolesnei jaunos demokratijos raidai. Todėl darosi kiek neramu, kai valdantieji imasi perrašinėti Konstituciją, dar net neapsisprendę dėl galutinio rezultato.
