Aštresnės politinės situacijos momentais Lietuvoje jau pastebimas būrelis žmonių, besivadinančių politologais. Jie skelbia savo komentarus spaudoje, o bene labiausiai yra pastebimi televizijos laidose. Tas būrelis nėra vienalytis, politologais pavadinami ir kai kurie politikai, o ypač dažnai - žurnalistai politikos apžvalgininkai.
Pats žodis “politologas” visuomenėje suvokiamas kaip naujas ir svetimas. Politologas laikomas savotišku valdžios tarnu, politiniu ideologu (kažkuo artimu sovietinių laikų “politrukui”), o ne politikos aiškintoju bei visuomenės intereso plačiąja prasme gynėju. Tuo, beje, pastaruoju metu sėkmingai naudojosi populistinių partijų atstovai, kuriems kritiški politologų atsiliepimai apie juos yra savotiškai naudingi. Nes politologai esą šališki tam tikrų interesų gynėjai, vadinasi, jų kritiką reikia suprasti atvirkščiai, t.y. kad kritikuojamieji kritikos nenusipelnė, o yra kritikuojami dėl to, kad atstovauja didesnės visuomenės dalies interesams.
Suprantama, kad tarp politologų pasitaiko ginančių ir šališkus interesus. Tačiau apskritai jie vis dėlto išreiškia tam tikrą platesnį, nors nuo vertybių visiškai ir neatskiriamą požiūrį. Mat vertybinis žvilgsnis politikos komentaruose yra neišvengiamas.
Tiktai tai nebūtinai reiškia asmeninį subjektyvumą ar šališkumą. Svarbu, kad būtų vertinama pagal universalias politinės sistemos, o ne pagal siaurai šališkas atskirų politikoje dalyvaujančių asmenų ar grupių vertybes. Tokia universali vertybė, pavyzdžiui, yra partinės sistemos stabilumas, visuomeninis konsensas ir pan.
Politologams Lietuvoje kenkia paplitęs jų misijos suplakimas su praktine politika ir su tos praktinės politikos uždaviniais. JAV prezidentas ir politikos mokslų profesorius Woodrowas Wilsonas (Vudrovas Vilsonas) yra sakęs, kad politologas iš esmės yra nepriklausomas politinio proceso stebėtojas ir kritikas. T.y. takoskyra tarp dalyvaujančių praktinėje politikoje ir teoriškai ją analizuojančių - būtina.
Griežtesnės takoskyros tarp praktinės politikos ir politikos mokslo formavimasis tikriausiai leis išvengti ir tokių Lietuvoje dar pasitaikančių dalykų kaip politikų pamokymai politologams, kad jie esą skelbia tikrovės neatitinkančius dalykus. (Vienas iš tipiškų pavyzdžių būtų Gedimino Kirkilo straipsnelis, pavadintas “Nepolitologiški politologų komentarai”.)
Aukštasis politologinis išsilavinimas politikui nebūtinas, nors jam ir reikia politologinių žinių. Bet klaidinga Lietuvoje dar dažnai aptinkama nuostata, kad studijuojantys politologiją (politikos mokslų bakalaurus ir magistrus Lietuvoje rengia trys universitetai) neišvengiamai yra būsimieji politikai. Esą Lietuvoje rengiama daug profesionalių politikų.
Galbūt tam tikra dalis politikos mokslų studentų ir taps politikais, bet tada, norėdami išlikti sąžiningi, kuriam laikui, t.y. kol bus politikais, turės atsisakyti politologo vardo. Nes politikas ir politologas - skirtingų ir nesinchronizuojamų veiklų įvardijimas. Žinoma, visai natūralu yra politikui turėti politologinį išsilavinimą. Bet tokį išsilavinimą turintis privalo apsispręsti, kuo jis bus: politikas ar politologas. Ir šia prasme yra logiškas vienas naujausių Konstitucinio Teismo sprendimų, paskelbusių prieštaraujančiu Konstitucijai tai, kad Seimo nariai už atlyginimą dėsto aukštosiose mokyklose.
Nuo šiol jie tą galės daryti, tik be atlygio. Viena vertus, jie, galima sakyti, dirbo du darbus. Kita vertus, jie bandė dirbti du nesuderinamus darbus. Kur garantija, kad universiteto auditorijoje Seimo narys neužsiims politine propaganda ir neverbuos šalininkų savo politinei partijai.
Politologas - skambus vardas. Juo ir piktnaudžiaujama. Politikos komentatoriai, apžvalgininkai ar analitikai - juk taip pat reikalingi ir nemažiau gerbtini. Skambus vardas nepadaro tuo vardu besivadinančio žmogaus žodžių teisingesnių ar vertingesnių. Visuomenės tą gerai žino. Būtų, be kita ko, teisinga politologus griežtąja žodžio prasme palikti dirbti prie mokslinių studijų rašymo ir skelbimo, o viešumoje leisti daugiau pasisakyti politikos komentatoriams, kurių žodis gal turėtų būti vertinamas kaip ne toks svarus kaip politologų, bet vis dėlto įžvalgesnis, palyginti su politikų pasisakymais.
“Akiračiai” (www.akiraciai.lt)
