Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje, gegužės 15-18 dieną vykusioje Strasbūre, buvo išplatintas rašytinis pareiškimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kurį, mano nuomone, privalėjo pasirašyti kiekvienas neabejingas Europos ateičiai.
Esu įsitikinęs, kad GMO įteisinimas Europos rinkoje 2003 m. spalio mėnesio 1829/2003 reglamentu dėl genetiškai modifikuotų produktų ir pašarų buvo klaida, kurią reikėtų atitaisyti. Europos teisės aktai turėtų užtikrinti Europos Sąjungos (ES) narėms galimybę pasirinkti – leisti ar neleisti įvežti genetiškai modifikuotus maisto produktus.
Suprantama, kad ES žemės ūkio konkurencingumas vis labiau aktualus ūkininkams ir kaimo vietovių plėtrai, todėl Europai ypač svarbu išvengti atsilikimo biotechnologijų srityje. Tad tik sveikintina, kad tokia aktuali tema kaip GMO ateitis yra svarstoma Europos Taryboje ir Lietuvos Seime. Visiškai pritariu nuostatoms, kad šis klausimas turėtų būti nuosekliai išnagrinėtas ES Aplinkos taryboje 2006 m. birželio mėnesį.
Kadangi žingsnis jau žengtas ir Europos Sąjungos šalyse galima auginti dvi genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšis, ypač aktualūs tampa sėkloms taikomi grynumo reikalavimai. Joms būtina nustatyti bendras „mažiausias ribas“ (kiek įmanoma mažesnes), kurias viršijus sėklos būtų ženklinamos kaip GMO, užtikrinant, jog leistinas GMO kiekis galutiniuose maisto produktuose (maisto gamybos proceso pabaigoje) neviršytų galiojančių ženklinimo reikalavimų (šiuo metu 0,9 proc.).
Reikalingos aiškios ir suprantamos taisyklės ir priemonės siekiant apsaugoti tradiciškai ir ekologiškai ūkininkaujančius ūkininkus, kurie turi būti gerai informuoti apie savo teises ir pareigas, susijusias su GMO auginimu. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į tuos atvejus, kai genetiškai modifikuoti augalai auginami pasienyje, be to, kaimyninės šalies ūkininkai turėtų būti įspėjami apie genetiškai modifikuotus kaimyninių pasėlių plotus ir su tuo susijusius padarinius.
Europiečiai yra gana skeptiškai nusiteikę genetiškai modifikuoto maisto produktų atžvilgiu. Manau, kad Lietuvoje požiūris į tokius produktus irgi neigiamas. GMO dar nėra gerai ištirti, jų grėsmė sveikatai – neprognozuojama. Mokslininkai teigia, kad genetinės medžiagos ir DNR perkėlimas į modifikuotus produktus labiausiai atsiliepia žmonių ir gyvūnų virškinamojo trakto funkcijoms, naudojant tokius produktus išsiskiria toksinės medžiagos, kurias gana sunku pašalinti iš organizmo.
Atsparūs kenkėjams MON863 rūšies kukurūzai buvo išrasti JAV biotechnologijos bendrovėje „Monsanto“. Aplinkos apsaugos organizacijos „Friends of the Earth Europe“ duomenimis, siekiant įrodyti nekenksmingą maistui naudojamų genetiškai modifikuotų kukurūzų poveikį žmonių sveikatai, buvo atlikti laboratoriniai bandymai su laboratorinėmis žiurkėmis. Bandymų išvados parodė, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai turi įtakos baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus didėjimui, kepenų struktūros pokyčiams, taip pat tirtuose organizmuose buvo aptiktas mažas albumino/globulino kiekis.
Akivaizdu, kad ES yra ir genetiškai modifikuotų produktų šalininkų, ir priešininkų. Lietuvos ūkininkai galėtų išnaudoti GMO skvarbą į ES rinką ir vietoj jų europiečiams pasiūlyti aukščiausios kokybės ekologiškai švarių produktų už gana patrauklią kainą. Jie tikrai rastų vartotojų ir galėtų sėkmingai konkuruoti ES rinkoje.
Šarūnas Birutis yra Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos už Europą narys.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
