Lietuvos pareikšta parama JAV pozicijai dėl Irako krizės sprendimo pakenkė šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties ratifikavimui Prancūzijoje, kuri kartu su Vokietija oponuoja Vašingtonui dėl karinės jėgos panaudojimo.
Valdančiosios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijos narys, parlamentinių ryšių grupės su Prancūzija pirmininkas Rolandas Pavilionis teigia susidaręs tokią nuomonę po Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco (Žako Širako) viešų pasisakymų ir šią savaitę vykusio pokalbio su Vilniuje reziduojančiu šios šalies ambasadoriumi Jeanu Bernard’u Harthu (Žanu Bernaru Artu).
"Taip. Toks įspūdis man susidarė ir skaitant J. Chiraco pasakymą. Tai nėra tik kažkokie pašmaikštavimai ir pagrasinimai. Aš manau, jog tai yra labai rimti dalykai", - ketvirtadienį (02.20) Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Pavilionis.
Lietuva praėjusiais metais sėkmingai baigė derybas dėl stojimo į ES ir ketina balandį pasirašyti stojimo sutartį, tačiau ją dar turės ratifikuoti ES valstybės, tarp jų ir Prancūzija.
Prancūzijos prezidentas J. Chiracas pirmadienį pareiškė, kad JAV poziciją dėl Irako parėmusios Vilniaus dešimtuko šalys, tarp kurių yra ir Lietuva, "viena vertus, nėra labai gerai išauklėtos ir ne visai suvokia pavojus, kuriuos gali sukelti pernelyg skubus susisiejimas su Amerikos pozicija".
R. Pavilionis pritaria Prancūzijos prezidento pozicijai ir teigia, kas paskubėdama pareikšti paramą JAV Lietuva pademonstravo savo užsienio politikos nebrandumą.
"Toks mūsų, kaip ir kitų pokomunistinių demokratijų, infantilumas išplaukia iš 50 metų ugdytos tarnystės šeimininkui - anksčiau Maskvoje, dabar Vašingtone - psichologijos", - teigė spaudos konferencijoje R. Pavilionis.
Seimo nario nuomone, Lietuvos elitas siūlo visuomenei vienpusišką, į Vašingtoną nukreiptą užsienio politikos orientaciją, kuri išryškėjo kadenciją baigiančio Prezidento Valdo Adamkaus valdymo metais.
R. Pavilionis taip pat pasigenda diskusijų Seime Irako krizės klausimu.
"Šitaip tylint, ko gero, ne tik prasidės, bet ir baigsis karas Irake, o Lietuvos Seimas net nebus apie tai girdėjęs", - sakė jis.
Tuo tarpu Lietuvos diplomatai nedramatizuoja Prancūzijos prezidento pareiškimų, vadindami tai "įtampos tarptautinėje diskusijoje dėl politikos Irako klausimu išraiška".
"Turime matyti ir pripažinti, kad narystė ES ir NATO nėra susijusi vien su maloniais pokalbiais", - BNS antradienį sakė integraciją į ES kuruojantis Lietuvos URM sekretorius Rytis Martikonis.
Lietuva šią savaitę prisijungė prie pirmadienį ES lyderių paskelbto bendro įspėjimo Irakui, kad jėga gali būti panaudota kaip paskutinė priemonė.
ES vis dėlto nepavyko rasti bendros pozicijos dėl svarbiausio klausimo - kiek dar laiko reikėtų skirti Bagdadui.
Bendrame 15-os valstybių bloko lyderių pareiškime nenurodomas galutinis terminas Jungtinių Tautų (JT) ginkluotės inspekcijoms Irake užbaigti, tačiau pabrėžiama, kad jos negalės tęstis neribotą laiką, jei Bagdadas visapusiškai nebendradarbiaus.
BNS
