Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas pakvietė aukštą Europos Sąjungos pareigūną paskraidyti akrobatiniu lėktuvu, simbolizuodamas buvusios sovietinės respublikos grįžimą į Europos šeimą.
"Dabar Lietuva skrenda su Europa!", - džiūgavo R. Paksas po skrydžio su ES plėtros komisaru Guenteriu Vergheugenu (Giunteriu Ferhoigenu), tačiau susiraukė užsiminus, jog skrista rusišku lėktuvu.
R. Paksas, sovietiniais laikais buvęs akrobatinio skraidymo čempionu, didžiuojasi atvedęs savo vadovaujamą mažą Baltijos šalį į Vakarus šį mėnesį įvykusiu referendumu, kuriame lietuviai tarė tvirtą "taip" narystei ES, bei pakvietimu kitąmet prisijungti prie NATO.
Tačiau Prezidentas neatsuko nugaros Maskvai ir nesigėdija akcentuoti Lietuvos potencialo tapti prekybos, investicijų bei transporto tiltu tarp ES ir Rusijos bei kitų buvusios Sovietų Sąjungos respublikų.
"Lietuvos padėtis, kuri istoriškai lėmė ir naudą, ir pavojus, dabar turi tapti pagrindiniu mūsų pažangos varikliu, - sakė R. Paksas. - Pažįstame savo Rytų kaimynus ir sunkiai dirbome, siekdami tapti vakarietiška šalimi. Nepasinaudoti savo geopolitine padėtimi būtų daugiau nei nedėkinga".
Jau dabar Lietuva spartina ūkio augimą, naudodamasi buvusios okupantės lėšomis, kurios papildo Vakarų investicijas.
Tokiai pozicijai, kurią gana prieštaringai vertina vidaus politinės jėgos, pritaria ir Europos Komisija. "Turime siekti integruotos ekonominės erdvės su savo kaimynais", - aiškino Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas Michaelas Grahamas (Maiklas Grehemas). Jo požiūrį pagrindžia gegužės 31 dieną Sankt Peterburge vyksiantis ES ir Rusijos viršūnių susitikimas.
Pasak M. Grahamo, ryšių su "naujais-senais" kaimynais, tokiais kaip Rusija ar Ukraina, puoselėjimas yra labai svarbus siekiant išvengti naujo Europos susiskaldymo, kai Lietuva ir dar devynios, daugiausia Rytų Europos, šalys kitą gegužę prisijungs prie ES.
"Nereikia bijoti, kad Rusija perims Lietuvos ekonomiką", - sakė Lietuvos plėtros agentūros generalinis direktorius Remigijus Kabėčius, paklaustas apie 2002 m. šalyje keturiskart padidėjusias Rusijos tiesiogines investicijas.
Pernai Rusijos naftos milžinė "Yukos" investavo ir paskolomis suteikė 150 mln. JAV dolerių didžiausiai Lietuvos įmonei - "Mažeikių naftai". Vėliau Rusijos bendrovė išleido papildomus 85 mln. dolerių išpirkti JAV investuotojos akcijas ir padvigubinti savo paketą Lietuvos įmonėje (ją sudaro naftos perdirbimo gamykla, naftotiekių tinklas ir eksporto terminalas) iki 53,7 proc.
"Yukos" konkurentė "LUKoil" investavo apie 9 mln. dolerių į mažmeninę Lietuvos naftos produktų rinką. Tuo tarpu Rusijos gamtinių dujų monopolininkė "Gazprom" sumokėjo maždaug 35 mln. dolerių už "Kauno energiją" ir artimiausiu metu gali įsigyti trečdalį valstybinės dujų bendrovės akcijų. Be to, 2002 m. Rusijos chemijos pramonės grupė "Evrochim" įsigijo Lietuvos trąšų gamintoją "Lifosa", o Maskvoje įsikūręs "Konversbank" perėmė lietuvių banką "Snoras", kurį pavadino priemone skverbtis į ES rinką.
Anot R. Kabėčiaus, Lietuvoje verslu atvirai užsiima 125 Rusijos investuotojai, kurių dalis bendrose šalies tiesioginėse investicijose, šių metų pradžios duomenimis, tesudaro 5,2 proc. Tačiau prieš metus rusų lėšos tesiekė 1,6 proc. visų tiesioginių investicijų, o panašaus Rusijos dalies didėjimo tikimasi ir 2003-iaisiais.Dienraštis "Verslo žinios" teigia, jog, atsižvelgus į Rusijos bendroves, veikiančias Lietuvoje per vadinamuosius "mokesčių rojus", Lietuvoje yra daugiau kaip 1 tūkst. rusiško kapitalo įmonių, padidinančių oficialią tiesioginių investicijų dalį keliais papildomais procentais.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas buvusios Sovietų Sąjungos šalims Johnas Odling-Smee (Džonas Odlingas Smė) lankydamasis Vilniuje sakė, jog Rusijos bendrovės atkakliai siekia įsitvirtinti išsiplėtusioje ES. "Jie turi daug lėšų investicijoms, o dėl istorinių ir politinių priežasčių Lietuvos padėtis yra unikali pasipelnyti".
R. Kabėčius teigė, kad nėra būtinybės pristatinėti Lietuvą "tradicinėse Rytų rinkose". "Lietuvos įmonės pačios gali sėkmingai bendradarbiauti su partneriais iš Rusijos, nes nėra kalbos ar kultūrinių barjerų ir išliko daugelis sovietinio laikotarpio ryšių, - aiškino Lietuvos plėtros agentūros vadovas. - Tiesiog sakome: "Čia - Lietuva, ES narė, jūs žinote mus, o mes mokame jūsų kalbą, ir jei norite veikti ES mažesnėmis sąnaudomis, galite atvykti į Lietuvą ir į ES rinką skverbtis iš jos".
Daugelis skundžiasi, kad stambūs Rusijos investuotojai yra arogantiški ir nekultūringi, tačiau su "rusiška meška" lietuviai jau išmoko elgtis.
Johno Odling-Smee nuomone, Vakarų investuotojai Lietuvai atneša technologijas ir valdymo patirtį, o Rusijos verslininkai siūlo tiekimą ir pelningas Rytų rinkas. "Kapitalas yra kapitalas, - sakė TVF pareigūnas. -Tinkamai išleistas jis padeda ekonomikai ir nesvarbu, iš kur yra atkeliavęs".
Reuters-ELTA
