Prezidentas Rolandas Paksas trečiadienį teiravosi Seimo frakcijų vadovų nuomonės apie praėjusią savaitę Seime priimtą prieštaringai vertinamą teisės aktą, suteikiantį teisę Nepriklausomybės akto signatarams ir jų artimiesiems gauti nemažą valstybinę rentą.
Prezidento patarėja vidaus politikos klausimais Dalia-Kutraitė-Giedraitienė po susitikimo sakė, kad prezidentas domėjosi, kodėl tiek mažai Seimo narių balsavo, priimant šį įstatymą, kokie buvo išankstiniai susitarimai ir kokia yra frakcijų pozicija šiuo metu.
Įstatymas dėl signatarų statuso priimtas spalio viduryje, 34 parlamentarams balsavus už, 6 - prieš ir 5 susilaikius. Iš viso šiuo metu Seime yra užimtos 137 narių vietos iš 141-os.
Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymą Prezidentūra gavo penktadienį. Sprendimą pasirašyti ar vetuoti šį įstatymą prezidentas turi priimti per dešimt dienų, t.y, kitą pirmadienį.
Krikdemas Petras Gražulis, buvęs vienas iš septynių parlamentarų, prašiusių prezidento vetuoti šį įstatymą, sakė, kad visi frakcijų atstovai prašė prezidento šį įstatymą pasirašyti.
"Asmeniškai manau, kad įstatymas yra gėdingas. Nejaugi signatarai balsavo dėl pinigų", - savo poziciją dėstė P.Gražulis.
Kreipimąsi prezidentui su prašymu vetuoti įstatymą taip pat pasirašė parlamentarai socialliberalai Rolandas Pavilionis ir Vasilijus Fiodorovas, liberalcentristai Gintaras Šileikis, Algis Kašėta, Jonas Čekuolis, Juozas Matulevičius.
Nors prezidentas savo nuomonės susitikime su Seimo frakcijų atstovais neišdėstė, interviu spaudai jis anksčiau yra pareiškęs, jog signatarų nuopelnai valstybei turi būti įvertinti.
Seimo priimtas įstatymas suteikia 1990 metų kovo 11-ąją už Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą balsavusiems Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatams teisę gauti 50 proc. dabartinių Seimo narių atlyginimo dydžio rentą. Tai sudarys per 2 tūkst. litų.
Signatarui mirus dalį jam mokamos rentos turės teisę gauti jo žmona ir vaikai.
BNS
