Kalbos apie prekybos tinklų terorizuojamus tiekėjus sklando jau seniai. Iki šiol tylėję, tiekėjai ryžosi stoti į kovą. Šio ginčo baigtis turėtų būti įdomi ir eiliniam pirkėjui, nes vieną dieną užsukęs į parduotuvę jis gali išvysti sumenkusį prekių asortimentą ir išaugusias kainas.
„Lentynos“, „barkodo“ ir kiti mokesčiai
Šį pavasarį, radę užtarimą Vyriausybėje, tiekėjai pagaliau išdrįso viešai prabilti apie daugybę įvairiausių mokesčių, kuriuos jie priversti mokėti prekybos tinklams. Kadangi tokių mokesčių reikalauja visi tinklai, išeitis viena – nuolankiai mokėti arba pardavinėti savo prekes pačiam.
Pasidomėjus, kokie gi tie mokesčiai, paaiškėjo, kad dauguma jų susiję su rinkodaros veiksmais. Nors yra ir daug kitų, kur kas sunkiau paaiškinamų mokesčių.
Kaip „Omni.lt“ teigė asociacijos Lietuvos maisto pramonė pirmininkas Stanislovas Dulskas, prekybos tinklai, galėdami diktuoti savo sąlygas tiekėjams, prisigalvoja įvairiausių mokesčių. Visų pirma tiekėjas turi susimokėti už įėjimą į tinklą. Po to jo kišenę tuština įvairūs reklamos mokesčiai: už prekės įtraukimą į tinklo platinamus katalogus, už įvairias akcijas ir pan.
Tiekėjai taip pat privalo susimokėti už prekės vietą lentynoje. Vadinamasis „lentynos“ mokestis tuo didesnis, kuo aukštesnėje lentynoje prekė yra padedama. Be to, pasikeitus prekės kainai, tiekėjas turi kompensuoti ir brūkšninio kodo (vadinamojo „barkodo“) keitimo išlaidas.
Lyg to dar būtų negana, tiekėjai verčiami finansuoti prekybos tinklų plėtrą – mokėti įvairius „naujos parduotuvės atidarymo“, „remonto“ ir kitus mokesčius.
Pasak S. Dulsko, šių papildomų mokesčių dydis siekia 20-25, o kai kuriais atvejais net ir 30 proc. tiekiamos prekės vertės. „Prekybos tinklai plečiasi ne iš kreditų, o iš tiekėjų pinigų. Žinoma, gali už nieką nemokėti, bet tada nepateksi į tinklą“, – sakė S. Dulskas.
„Tiekėjai nėra tokie prispausti, kaip bando atrodyti“
Kita ginčo pusė, aišku, turi savą požiūrį. Kaip „Omni.lt“ teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Valdas Sutkus, visi išvardyti mokesčiai yra „tam tikros rinkodaros priemonės, taikomos šalių susitarimu“.
Jis pabrėžė, kad šios priemonės visada duoda teigiamą ekonominį rezultatą. „Lietuvoje tas neblogai veikia, nes plataus vartojimo prekių kainos pas mus – mažiausios Europoje“, – sakė V. Sutkus.
Jis taip pat tvirtino, kad tiekėjai dėl papildomų mokesčių nuostolių nepatiria. Anot V. Sutkaus, apdirbamojoje pramonėje pagal statistiką pelnai yra dvigubai didesni nei prekybos sektoriuje, o investicijos taip pat nuolat auga. „Tiekėjai nėra tokie prispausti, kaip bando atrodyti“, – pareiškė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius.
V. Sutkus įžvelgė, kad eskaluodamas šią problemą kažkas nori pelnyti sau politinių dividendų. Pasak jo, prekybos tinklai yra labai patogus taikinys – „jei puoli ką nors didelį, tai ir pats atrodai didesnis“.
Asortimentas – mažyn, kainos – didyn
Tiekėjams ėmus viešai reikalauti panaikinti papildomus mokesčius ir Ūkio ministerijai sutikus įtraukti šį reikalavimą į rengiamą specialų įstatymą prekybos centrų veiklai reglamentuoti, iš karto pasigirdo grasinimų, kad dėl to nukentės eilinis vartotojas.
Prekybos tinklų atstovai tvirtina, kad uždraudus minėtus mokesčius, neišvengiamai didės prekių kainos. V. Sutkus mokesčių uždraudimą palygino su kuro kainų šuoliu, nes abiem atvejais esą įnešamos papildomos sąnaudos.
„Jei atsiranda išorinis veiksnys, tai jis vienodai paveiks visą sektorių. Jei nebūtų išorinio veiksnio, dėl konkurencijos nė vienas prekybos tinklas nesiryžtų kelti kainų. Tačiau atsiradus išoriniam veiksniui, pavyzdžiui, išaugus kuro kainoms, visi prekybos tinklai keltų kainas“, – sakė V. Sutkus. Kokio kainų augimo galima tikėtis, jis nesiėmė prognozuoti, pažymėjęs, kad rengiamo įstatymo autoriai savo siūlymų dar nėra konkretizavę.
Be to, prekybininkai perspėja, kad dėl draudimo įrašyti į su tiekėju sudaromą sutartį punktus dėl papildomų mokesčių prekybos tinklai mažintų savo tiekėjų skaičių. Taigi menkesnis taptų ir prekių pasirinkimas parduotuvėse. „Asortimentas būtų toks mažas, kaip dabar Vakarų Europoje, kur analogiškas draudimas yra įteisintas“, – sakė V. Sutkus.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas kategoriškai nesutinka su tokiu argumentavimu. Pasak jo, prekybos tinklai neturi jokio ekonominio pagrindo kelti kainas.
„Aš tai vertinu kaip spekuliatyvų argumentą. Prekybos centrams irgi yra reikalingi sąjungininkai, todėl jie ir gąsdina prekių brangimu“, – sakė D. Arlauskas. Jo vertinimu, tai vykęs ėjimas, nes Lietuvos gyventojų perkamoji galia nėra didelė, todėl bet koks kainų padidėjimas psichologiškai yra labai skaudus.
Kas užstos eilinį pirkėją?
Panašu, kad prekybininkų ir tiekėjų ginče dėl pelnų įkaitu tapo eilinis pirkėjas. Nerimą kelia tai, kad finansinė našta nuo tiekėjo pečių gali būti perkelta vartotojui.
Tiesa, pirkėjo interesus šiame ginče žada ginti Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. Jos pirmininkas Feliksas Petrauskas „Omni.lt“ patikino, kad taryba žiūrės, jog verslininkų ginče nebūtų pamirštamas vartotojas, o prekybos centrų kainų politika atitiktų galiojančius įstatymus.
Tačiau naivu būtų pasitikėti vien įstatymais, kurie niekada nebuvo ir nebus neapeinami. Todėl čia būtina ir gera verslininkų – tiek tiekėjų, tiek ir prekybininkų – valia. S. Dulsko žodžiais tariant, „rinkos sąlygomis pasiektas tiekėjų ir prekybos tinklų susitarimas – geriausias įstatymas“. O mums svarbu, kad tokiame „įstatyme“ liktų vietos ir eilinio pirkėjo interesams.
