Lietuvos kultūros ir meno įvykių apžvalga pagrindiniuose šalies meno savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas”, “7 meno dienos” ir “Laikas”.
“Šiaurės Atėnuose” (10.25) Sigitas Parulskis publikuoja rašinį “Troškimų medis”, kuriame dalijasi įspūdžiais iš savo poetinio turnė po Švediją. S. Parulskis prisipažįsta, kad Švedijoje jam padarė įspūdį jo “vertėja, šviesiaplaukė mėlynakė (plaukai ir akys - tarsi iš reklaminio atviruko, reprezentuojančio švedų moteriškąją pusę), kuri buvo iš tikrųjų ne švedė, tačiau giliai ir, ko gero, ilgam įsigraužusi į skandinavišką gyvenimo būdą ir mąstyseną. Menkai išmanau švedų poetinę tradiciją, - rašo poetas, - tačiau kai ji, mane lydėjusi viso poetinio turnė per keletą miestų metu, skaitydavo verstą mano eilių variantą, jos balso monotonija primindavo metalinio lyno skambčiojimą po viešbučio langais - šalta, kiek atsaini, beveik dzeno prozodija”.
Gintaras Beresnevičius savaitraštyje publikuoja straipsnį “Lietuviška meditacija ir kontempliacija. Įvadas” teigdamas, kad “tai dar ne klasifikacija, dar ne mėginimas įvardyti lietuviškas meditacijos ir kontempliacijos atmainas; tai tik pastebėjimas, kad lietuviškoje tradicijoje tokių būta”.
Kristina Lotužytė savaitraštyje publikuoja straipsnį “Palangos medaus mėnesiai - septynių dešimtmečių senumo įspūdžiai”, kuriame svarsto ne tik apie Palangos, bet apie apskritai lietuviškų kurortų istoriją, o Sara Apolonytė publikuoja tekstą “Leninizmas ir orgazmas”, kuriame tvirtina, kad “seksualumas visuomet buvo, yra ir bus kūrybinio avangardo šaltasis ginklas, o seksualinė vaizduotė yra įtaigiausia ir greičiausia kiekvieno(-os) menininko(-ės) idėjų ir vizijų transgresorė-pernešėja ir skleidėja. Į meną ir kūrybą perkelta seksualinė agresija turi savybę virsti teksto, tapybos, fotografijos šedevrais, kurie itin stipriai ir iš esmės pritraukia žiūrovus, stebėtojus ir skaitytojus. Neatsitiktinai seksas ir seksualumas yra nuolatiniai poparto, reklamos objektai ir raiškos priemonės, kurios tebeturi galią šokiruoti ir sutrikdyti”.
Savaitraštyje spausdinamos islandų prozininko ir poeto, vieno įdomiausių ir kūrybingiausių Islandijos rašytojų, siurrealizmo ir dainuojamosios poezijos atstovo Sjono romano “Tavo akys mane matė” ištraukos, skaitytos tarptautiniame šiuolaikinės literatūros forume "Šiaurės vasara. Eurospąstai?".
“7 meno dienos” (10.24) informuoja, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Vytautas Juozapaitis neseniai viešėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose: rugsėjo 20 - spalio 10 dieną jis, prisijungdamas prie įvairių pasaulio šalių dainininkus suburiančios trupės “Teatro Lirico D’Europa” trylika kartų sudainavo Don Žuano partiją to paties pavadinimo W. A. Mozarto operoje (“Vytauto Juozapaičio kūrybinė viešnagė JAV”).
Jolanta Babaliauskienė savaitraštyje rašo apie neseniai Pskove vykusį antrąjį tarptautinį daugiastygių liaudies instrumentų konkursą, skirtą šio senojo Rusijos miesto 1100-osioms metinėms paminėti, kuriame Lietuvai atstovavo Lietuvos dailės muziejaus kanklių trio su Rimvydo Žigaičio, Vytauto Montvilos, Juozo Gruodžio kūriniais (“Daugiastygių liaudies instrumentų atlikėjų konkursas-festivalis Pskove), o Skirmantė Valiulytė kalbina tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatę Sonatą Alšauskaitę (“Noriu groti”).
Kristina Stančienė savaitraštyje rašo apie spalio 4 d. Vilniaus universiteto botanikos sode atidarytą projekto “Dvaro objektai” parodą, kurioje dalyvauja kelios dešimtys jaunų menininkų - tapytojų, skulptorių, keramikų (“Kairėnų dvaro metamorfozės”), o Armina Jonušaitė vertina Rūtos Šipalytės keramikos darbų parodą, eksponuojamą baldų ir interjero salone įsikūrusioje dailės galerijoje “Dalia” (“Tarp grožio ir funkcijos”).
Raminta Jurėnaitė savaitraštyje publikuoja straipsnį “Į dėmesio centrą sugrįžta tapyba”, kuriame pasakoja apie savo pačios ir tapytojo Heinzo Hermanno Jurczeko liepą ir rugpjūtį sudarytą ir “Pwl” centralėje Diuseldorfe rodytą tapybos parodą, kuri buvo įdomi patirtis ieškant menui mecenavimo naujose sferose, o Agnė Narušytė recenzuoja Stefano Moses fotografijų parodą “Deutsche vita”, eksponuojamą “Prospekto” galerijoje (“Stefano Moses klausimai”).
Savaitraštis informuoja apie lapkritį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyksiantį pirmąjį Šiaurės šalių kino forumą “Scanorama”, kuriame bus parodyta 30 filmų iš Suomijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos ir Farerų salų.
Savaitraštyje surasite Ramunės Balevičiūtės rašinį “Pažiūrėkim į tai apyrimčiai, arba Dramaturgijos pamoka Jaunimo teatre”, apie Jaunimo teatre vykusį dramaturgijos forumą, skirtą vaikams, paaugliams ir jaunimui.
“Literatūroje ir mene” (10.24) Kęstutis Nastopka recenzuoja dvikalbį (lietuvių-prancūzų) Vlado Braziūno poezijos rinkinį, išleistą 222 egzempliorių tiražu (“Būtasis nebaigtinis, o prancūziškai - imparfait”).
Literatūrologas pabrėžia, kad “dvidešimt knygos eilėraščių sudaro rišlią visumą, iš kurios atpažįstame esmingus poeto pasaulėvaizdžio bruožus. Čia pat pateikti eilėraščių vertimai į prancūzų kalbą daro knygą prieinamą “Vakarams, išsižiojusiems Europos”.
Rimas Driežis savaitraštyje dalijasi įspūdžiais iš rugsėjo pabaigoje Slovakijos sostinėje Bratislavoje septynioliktą kartą vykusio kas dvejus metus organizuojamo tarptautinio TV programų vaikams ir jaunimui festivalio “Dunojaus prizas” (“Prix Danube 2003”).
Algis Uždavinys savaitraštyje publikuoja straipsnį “Balsai iš bedugnės”, kuriame prisimena dailininką R. Jankauską-Kampą, kurio mirties dešimtmečiui paminėti skirta paroda spalio 13 d. atidaryta I. Mikuličiūtės dailės galerijoje Kaune. Straipsnio autorius teigia, jog prisimenant R. Jankausko-Kampo studentišką jaunystę “prieš akis iškyla tamsios Gorkio gatvės tarpuvartės ir aliejiniais dažais persmelktos LTSR valstybinio dailės instituto studijos. Dabar tie laikai atrodo tarsi kokia Sargono II epocha, kurios kontūrai susilieja, virsdami juodu suprematistiniu kvadratu arba šuliniu, sugeriančiu jausmus ir atmintį”.
Jūratė Landsbergytė savaitraštyje publikuoja straipsnį “Kažkur skambėjusi muzika - muzikos adoracija kaip pasaulio harmonijos atkūrimo sindromas”, kuriame konstatuoja, kad šiuolaikinė lietuvių muzika, “tarsi apsunkusi nuo kultūros prasmės suskyla į dvi opozicines sroves, savaip konfrontuojančias su dabarties laiku ir žmogaus inertiškumu. Viena jų siekia toliau brandinti savyje kultūros misiją, atkurti būties grožį, harmoniją, dvasingumą (O. Narbutaitė, A. Martinaitis, M. Urbaitis, V. Bartulis). Antroji priešingai - (siur)realistiškai susiaurinama iki nuogo "skeleto" išverčia ir parodo pasibaisėtiną realybę, kraupias vizijas, gimstančias iš absurdo, kentėjimų, agresijos ir pasikartojimų, gyvenimo teatro, vaidinamo "įsiutusios kartos".
Beata Leščinska savaitraštyje kalbina kviestinį šių metų “Gaidos” festivalio kompozitorių Luca Francesconi (“Svarbu būti suprantamam”), o Jurgita Ludavičienė svarsto apie UNESCO Nacionalinės komisijos galerijoje atidarytą Dainos Mieželaitytės parodą “Australietiški motyvai - batika ant odos”, kurioje demonstruojami bandymai sujungti odą, tekstilę ir tapybą (“Odos spalvos”).
Vaidas Jauniškis savaitraštyje apžvelgia antrąjį tarptautinį Vroclavo teatrų festivalį “Dialogas” (“Vroclavo pašnekesiai”), o Liudvikas Jakimavičius šnekučiuojasi su vertėju Klausu Bertheliu, rengiančiu lietuvių literatūros vertimų į vokiečių kalbą skaitymus savo tautiečiams Lietuvoje.
Savaitraštyje surasite Jolantos Sereikaitės poezijos ir Mykolo Sluckio prozos publikacijas.
Savaitraštis “Laikas” (10.24) spausdina Juliaus Lozoraičio rašinį “Vaikas liko gyvas. O mes?” apie “Baltų lankų” leidyklos išleistą knygą “Šitas vaikas turi gyventi. Elenos Holcmanienės užrašai”, o rubrikoje “Pro et contra” - pasvarstymus apie Lauros Sintijos Černiauskaitės pjesės “Liučė čiuožia” premjerą Jaunimo teatre.
