Penkios institucijos pasirašė memorandumą atspindintį siekį sutvarkyti šalies erdvinės plėtros sistemą
Balandžio 7 d., aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė, Statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis ir Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pasirašė memorandumą, skirtą teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos padėčiai Lietuvoje pagerinti. Pagrindinis akstinas pasirašyti šį dokumentą – Aplinkos ministerijos, nekilnojamojo turto sektoriaus, architektų, statybininkų ir inžinierių bendruomenių siekis sutvarkyti erdvinės plėtros sistemą Lietuvoje.
Pasak aplinkos ministro Arūno Kundroto, daug metų teritorijų planavimui ir urbanistikai mūsų šalyje buvo skiriama labai mažai dėmesio, todėl šioje srityje susiklostė sudėtinga padėtis. Ją iš esmės pakeisti galima tik turint vieningą visos valstybės, o ne atskirų teritorinių vienetų erdvinės plėtros viziją. „Jeigu kiekviena savivaldybė savo teritorijos bendrąjį planą rengs tik pagal savo interesus ir norus, tai Lietuvoje turėtume 60 kunigaikštysčių,“ – pažymėjo ministras.
Šalies erdvinės plėtros sistemai suformuoti reikia bendrų valstybės institucijų ir verslo bendruomenės pastangų, aktyvaus dialogo su visuomene.
„Vieningos sistemos nebuvimas buvo didžiausia yda,“ – teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis. Pasak jo, iki šiol buvę pripuolamų problemų sprendimo situacijoje nekilnojamojo turto rinkos dalyviai susijungia bendram tikslui ir šiemet daug jėgų skirs vieningos erdvinės plėtros sistemos Lietuvoje sukūrimui. Išanalizavus esamą situaciją, bus nuspręsta, kokia sistema yra tinkamiausia, kad viskas veiktų vieningai ir leistų netrukdomai kurti produktą nuo idėjos iki įgyvendinimo.
Kaip pažymėta Memorandume, jį pasirašiusieji yra atviri bendrai veiklai su visomis institucijomis ir organizacijomis, suinteresuotomis įgyvendinti šiame dokumente iškeltus prioritetinius tikslus. Šie numato įvertinti architektūros ir statybos socialinę bei ekonominę reikšmę Lietuvoje, kurti šalies plėtros potencialą ir institucinę sąrangą, kuri laiku reaguotų į ekonominę bei socialinę valstybės vystymosi brandą, pasiūlyti valdymo modelį, atitinkantį dabartinį ir būsimą politinį, ekonominį ir socialinį išsivystymo lygį, skatinti visuomenės dialogą šia tema, įtraukti diskusijas į politinę šalies dienotvarkę ir kt.
