Seimo nariai Vytenis Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas ir Arvydas Vidžiūnas neigia ėmę kyšius, tačiau prašo kolegų panaikinti jų asmens neliečiamumą, kad galėtų duoti parodymus teisėsaugos institucijoms.
Antradienio plenariniame posėdyje Seimas pradėjo svarstyti laikinosios tyrimo komisijos rekomendaciją duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn minėtus Seimo narius ir kitaip suvaržyti jų laisvę, neskiriant kardomųjų priemonių.
Vienas po kito iš tribūnos kalbėję korupcija įtariami politikai dar kartą kategoriškai paneigė ėmę kyšius.
V. Andriukaitis ieško “misterio X”
Generalinės prokuratūros prašyme Seimui buvo nurodyta, esą socialdemokratas V. Andriukaitis 2001-2003 metais iš "Rubicon group" valdybos pirmininko Andriaus Janukonio gavo 95 tūkst. litų. Šie pinigai esą buvo sumokėti už įtakos darymą Seime, Vyriausybėje, ministerijose ir savivaldybėse svarstant bei priimant įvairius norminius aktus.
"Aš nežadėjau "Rubicon" įmonių grupės akcininkui A. Janukoniui, nesusitariau su juo, nepaėmiau iš jo jokių pinigų, nedariau kam nors įtakos vykdydamas savo, kaip Seimo nario, įgaliojimus nei svarstant norminių aktų projektus, nei priimant norminius aktus", - antradienį tvirtino V. Andriukaitis.
"Dairausi į ministerijas ir galvoju, kuris čia tas misteris X, kurį aš paveikiau", - komentuodamas jam mestus įtarimus, ironizavo parlamentaras.
Socialdemokratas pabrėžė, kad, teisėtai vykdydamas įgaliojimus, galėtų daryti įtaką Seime, Vyriausybės ar ministerijų atžvilgiu, tačiau ne savivaldybėse.
Generalinės prokuratūros prašyme nurodyta, esą jis darė įtaką, svarstant dokumentus, susijusius su sostinės kino teatro "Vilnius" patalpų pardavimu ir Biržų bei Trakų rajonų šilumos ūkių išnuomojimu UAB "Litesko".
V. Andriukaitis patikino, priešingai, nei teigia pareigūnai, negalėjęs lemti PHARE lėšų skyrimo investiciniam projektui "Komunalinių atliekų deginimas Vilniaus elektrinėje", nes tam "negali daryti įtakos joks Lietuvos pareigūnas, nesvarbu, koks Lietuvos investicinis projektas būtų laimėjęs lėšų skyrimo konkursą".
Politikas priminė, kad Generalinės prokuratūros prašyme minimas Gamtinių dujų įstatymo papildymas, kurį kartu su kolegomis inicijavo jis pats, Seime nesulaukė pritarimo.
Be to, priimant Šilumos ūkio įstatymą bei AB "Lietuvos energija", Lietuvos elektrinė ir AB Rytų skirstomieji tinklai akcijų mainų įstatymą, V. Andriukaitis esą neužregistravo jokių pataisų ar pasiūlymų ir nedalyvavo Seimo komitetų, paskirtų nagrinėti šiuos projektus, darbe. "Seimo posėdžių stenogramose yra užfiksuoti akivaizdūs įrodymai, kad aš neįtakojau nei Seimo, nei Seimo narių", - pažymėjo socialdemokratas.
V. Kvietkauskas su Šilumos įstatymo rengimu nesusijęs
V. Kvietkauskas įtariamas 2002 metais paėmęs 25 tūkst. litų kyšį už įtakos darymą Seimo nariams svarstant ir priimant norminius aktus, susijusius su Šilumos ūkio įstatymu bei Gamtinių dujų įstatymo papildymu.
"Nesu paėmęs jokių kyšių, kuriais buvo siekiama paveikti mano, kaip Seimo nario, valią ir nuomonę. Nesu daręs įtakos kitiems Seimo ar Vyriausybės nariams, kad būtų priimti kokie nors nutarimai, sprendimai, pataisos ar įstatymai", - iš Seimo tribūnos pabrėžė V. Kvietkauskas.
Socialliberalas priminė, kad tuo metu, kai Seime buvo svarstomas Šilumos ūkio įstatymo projektas, jis dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, todėl su minėtu projektu esą neturėjo nieko bendra.
"Apie Gamtinių dujų įstatymo pataisas iš viso nesu girdėjęs, nes tuo metu dirbau stebėtoju Europos Parlamente", - teigė parlamentaras.
Jis pabrėžė palankiai vertinantis specialiosios tyrimo komisijos rekomendaciją leisti jį ir du jo kolegas patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
A. Vidžiūnui reikia satisfakcijos
"Nesu ėmęs kyšio, nesu balsavęs už pinigus, nesu susijęs korupciniais ryšiais su jokiais verslininkais. Nesu paėmęs 40 tūkst. litų kyšio nei sau, nei Tėvynės sąjungai", - tvirtino konservatorius A. Vidžiūnas.
Jis taip pat paprašė panaikinti jo teisinį imunitetą, kad galėtų "apginti savo garbę dėl per šį laikotarpį pasigirdusių netiesų apie jo asmenį". "Šiandien man reikia ne politinės, o teisinės satisfakcijos", - pabrėžė parlamentaras.
Pokalbiai nebus viešinami
Prieš pradedant svarstyti siūlymą leisti patraukti tris Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn, Liberalų demokratų frakcijos narys Algimantas Matulevičius paprašė galimybės susipažinti "bent su pačiais charakteringiausiais telefono pokalbiais".
Tačiau generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis pabrėžė, kad pareigūnų įrašyti parlamentarų telefoniniai pokalbiai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, todėl viešai neskelbiami, nebent tyrimą atliekantis prokuroras duotų leidimą.
Generalinės prokuratūros prašymą nagrinėjusi 12 narių tyrimo komisija per tris savo darbo dienas susipažino su G. Jasaičio, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Nijolės Frolovos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos viršininko Vaido Skirmanto pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pirmadienio posėdyje buvo išklausyti ir STT vadovo Valentino Junoko paaiškinimai.
Be to, specialioji komisija išklausė V. Andriukaičio, V. Kvietkausko ir A. Vidžiūno parodymus. Pasak komisijos pirmininko Algimanto Salamakino, korupcija įtariami parlamentarai pateiktais dokumentais paneigė Generalinės prokuratūros nurodytus faktus.
Minėti Seimo nariai taip pat pareiškė pageidavimą, kad komisija priimtų sprendimą atimti jų Seimo nario asmens neliečiamybę ir leistų jiems bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis.
Komisijos nariai nebuvo vieningi
"Atsižvelgdama į kiekvieno iš šių Seimo narių pageidavimą, komisija yra įsitikinusi, kad patraukimas baudžiamojon atsakomybėn šiuo atveju sietinas ne vien su teisėsaugos institucijų bei pareigūnų įgaliojimais atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, bet ir su Seimo narių, dėl kurių prašoma duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, procesinių teisių ir garantijų užtikrinimu", - teigiama pažymoje.
Komisija taip pat akcentavo, kad ne visi Generalinės prokuratūros pranešime nurodyti duomenys buvo patvirtinti pateikta medžiaga, be to, pareigūnų paaiškinimuose nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių būtinybę minėtiems Seimo nariams skirti kardomąsias priemones.
Pažymoje siūloma prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką.
Pažymos projekto nepalaikę komisijos pirmininkas socialdemokratas A. Salamakinas, jo pavaduotojas liberalcentristas Raimondas Šukys ir dar du socialdemokratai Giedrė Purvaneckienė bei Nikolajus Medvedevas pateikė atskirąją nuomonę.
Anot jų, komisijai nebuvo pateikta pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių Generalinės prokuratūros prašymo teiginius, kad įvardyti Seimo nariai "tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė iš "Rubicon group" akcininko, UAB "Litesko" valdybų, Šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario A. Janukonio savo naudai įvairaus dydžio pinigų sumų kyšius už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - Seimo narių įtakojimą Seime svarstant norminių aktų projektus ir priimant norminius aktus".
"Įtarimai grindžiami tik netiesioginiais prieštaringais duomenimis ir prielaidomis, todėl, mūsų nuomone, nėra pakankamo pagrindo leisti patraukti minėtus Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn", - teigia keturi parlamentarai.
Kaip teigiama atskirojoje nuomonėje, G. Jasaičio pranešime buvo nurodyta tik būtinybė apklausti tris parlamentarus, tačiau nenurodoma, kad gali būti reikalinga atlikti ir kitokius procesinius veiksmus ar procesines prievartos priemones (kratą, asmens kratą, poėmį, laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą, slaptą sekimą ir kt.). Todėl esą prašymas leisti suvaržyti politikų laisvę, taikant kardomąsias priemones, nepagrįstas.
Keturi Seimo nariai taip pat pabrėžia, kad komisija neįvertino Generalinės prokuratūros prašyme nurodytų parlamentarų galimai padarytų nusikalstamų veikų, jų padarymo aplinkybių ir kitų duomenų, kuriais grindžiami įtarimai. Todėl esą pažymoje nurodytos informacijos ir "abstrakčių faktiniais duomenimis nepagrįstų komisijos vertinimų" Seimo nariams nepakaks, siekiant objektyviai įvertinti įtarimų pagrįstumą.
Be to, komisijos nariai priminė G. Jasaičio teiginį, kad Seimo nariams reiškiami įtarimai gali ir nepasitvirtinti. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas parlamentarų atžvilgiu būtų nutrauktas, nepareiškus kaltinimų teisme, arba būtų pakeista nusikalstamų veikų kvalifikacija. Be to, gali būti keliami tik apkaltos, viešųjų ir privačių interesų nesuderinimo arba tarnybinės etikos pažeidimo klausimai.
"Jeigu paaiškėtų, kad įtarimai buvo nepagrįsti, valstybės politinei sistemai bei valstybės institucijų autoritetui, Seimo nariams, kaip ir kiekvienam piliečiui, būtų padaryta didžiulė moralinė žala, dėl kurios atsakomybę kartu su teisėsaugos institucijų vadovais prisiims visi Seimo nariai, jeigu Seimas pritars komisijos siūlomam sprendimui", - įspėja parlamentarai.
Todėl, anot jų, komisija nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė siūlyti Seimui duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. Andriukaitį, V. Kvietkauską ir A. Vidžiūną.
Seimo posėdyje vyksiančioje diskusijoje dėl rezoliucijos projekto galės dalyvauti komisijos pranešėjas, kyšių ėmimu įtariami Seimo nariai ir ne daugiau kaip po du parlamentarus, pasisakančius "už" ir "prieš".
Rezoliucijos projektas galės būti priimtas, jei už jį balsuos daugiau kaip pusė visų Seimo narių, t.y. bent 71 parlamentaras.
