Praeitą savaitę “Omni laike” publikavome iškilaus lietuvių kultūros fenomeno, didžiai gerbiamo Palemono Dračiulos kūrybą. Ji sukėlė didžiulį mūsų skaitytojų susidomėjimą. Tad nusprendėme pakalbinti šį paslaptingą, sakytume, šešėlinį veikėją. “Esu ne tik fenomenas, dažnai būnu ir noumenas. Tiesa, supermenu tampu tik ypatingais atvejais”, - kukliai save apibūdina Dračiula.
Kaip jautiesi po Knygų mugės? Juk tiek daug naujų knygų, o tu dar neišleidai nė vienos.
Jaučiuosi bjauriai, nes beveik nieko nenusipirkau (išskyrus dvi mažutes knygeles). Savo knygos neaptikau (tiesa, jos dar neišleidau). Būčiau įsigijęs dalį tiražo.
Paramos tavo būsimai knygai prašyta ir per “Naująjį Židinį”, ir per “Omni laiką”. Kiek jos sulaukei?
Sulaukiau 500 Lt iš dosniųjų “Naujojo Židinio-Aidų” skaitytojų Lietuvoje ir užjūriuose. Esu jiems labai dėkingas. Tad “Omni laiko” skaitytojai turėtų paaukoti likusius 5500 Lt.
Ar tikrai parama bus panaudota tinkamai, o ne kitiems tikslams? Sakykime, alui “Paryžiaus” kavinėje?
Apie tokią kavinę nesu nieko girdėjęs. Be to, nevertinu prancūzų kultūros. Esu kietosios Amerikos linijos šalininkas. Gaila, kad uždarė “American pub” prie Kurčiųjų sąjungos, kurią, įtariu, išlaikė apkurtusios sąžinės prancūzai, senieji Saddamo draugai.
Paskelbus tavo nemarius kūrinius “Omni laike” paramos, atrodo, nebuvo sulaukta. Tačiau redakcija patyrė nemažą spaudimą, kad išduotume tavo vardą ir pavardę. Galiu užtikrinti, kad šiomis sunkiomis sąlygomis mes ištvėrėme ir niekam nieko nepasakėme. Tačiau gal pats pasakysi, kas esi?
Esu Daliaus Dračiulos, debiutavusio prieš dešimt metų “7 meno dienose” brolis (ar net pusbrolis). Beje, jis recenzavo “Naująjį Židinį-Aidus” - taip ir patyriau apie tokio leidinio egzistavimą
“Omni laike” tave pristačiau kaip “kultūros ir Lietuvos gyvenimo fenomeną”. Ar sutinki su tokiu apibūdinimu?
Esu ne tik fenomenas, dažnai būnu ir noumenas. Tiesa, supermenu tampu tik ypatingais atvejais.
O kaip apibūdintum “Omni laiką”?
Kaip šviežią žuvį - valgyti iš karto. Kvapnu ir skanu.
Daug rašai istorinėmis temomis. Iš kur tokia meilė praeičiai?
Praeitis mane vilioja savo iškilia kūno faktūra. Gali ja mėgautis, nebijodamas jokių slaptų kamerų, nes prieš praeitį visi Lietuvos Respublikos piliečiai yra lygūs.
Ką dar myli?
Myliu savo žmoną, kuri visada pasiryžusi iškilmingame vakare pristatyti mano naujausią knygą.
Ką apie mus rašys po šimto metų?
Maždaug taip: “Prieš šimtą metų gyveno Lietuvoje toks avianykštukas Paksas” arba taip: “Prieš šimtą metų lietuvių liaudis minė mįslę: gimęs šliaužioti, o skraido”, o gal taip: “Vilniaus knygų mugėje jau prieš šimtą metų niekas negalėjo atrasti Palemono Dračiulos knygų”.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Virginijus Savukynas ([email protected])
