Vyriausybė netrukus turės nuspręsti tolesnį Ginklų fondo likimą. Manoma, jog ši institucija bus panaikinta, o jai priklausanti šovinių gamykla - privatizuota.
1991 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Vyriausybės nutarimu buvo įkurta ginklų ir šaudmenų kontrolės agentūra - Ginklų fondas, kuriam vėliau buvo suteikta išimtinė teisė jėgos struktūras aprūpinti ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine bei specialiąja technika.
Ginklų fondas ne tik tiekia ginkluotę valstybinėms jėgos struktūroms, bet yra vienintelė institucija, iki šiol prekiaujanti savigynai skirtais ginklais. 1996 m. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą Lietuvoje pastatyti NATO standartus atitinkančių šovinių gamyklą. Šio projekto koordinatoriumi buvo paskirtas Ginklų fondas.
"Auksinė" šovinių gamykla
1999 m. gegužę dieną slaptu Vyriausybės potvarkiu buvo palaiminta šovinių gamyklos statyba Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, visai netoli Henriko Daktaro pilaitės.
Konkursą statyti Giraitės ginkluotės gamyklą laimėjo AB "Kausta". 32 ha plote įsikūrusi gamykla biudžetui kainavo 70 mln. litų. Apie 150 mln. litų buvo išleista Prancūzijoje pagamintos šovinių gamybos įrangai pirkti ir sumontuoti.
Pradėjus gamyklos statybos darbus tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algirdas Katkus džiaugėsi, jog statybą itin palankiomis sąlygomis finansavo vienas Prancūzijos bankų, suteikęs paskolą su 5,5 proc. metinių palūkanų. Beje, po šių sandorių A.Katkus buvo apdovanotas vyriausybiniu Prancūzijos ordinu.
Tačiau brangiai kainavusi gamykla veikia ne visu pajėgumu, neatsiranda jos produkcijos pirkėjų, nes lietuviški šoviniai per brangūs, jie iki šiol nesertifikuoti NATO bandymų centre. Negavus NATO sertifikato, šovinių negalima pateikti šiam aljansui priklausančių šalių organizuojamiems ginkluotės pirkimo konkursams.
Pabaigos pradžia
Statant Giraitės ginkluotės gamyklą planuota, jog pagrindine čia gaminamų šaudmenų pirkėja taps Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šiuo metu tapo aišku, jog būtent ši institucija net tik palaidojo gamyklos rentabilumo iliuzijas, bet ir pasirašė nuosprendį ją valdančiam Ginklų fondui.
KAM iniciatyva praėjusių metų pabaigoje buvo priimta Ginklų fondo įstatymo pataisa, kaip manoma, turėsianti lemiamos įtakos fondo likimui. Ši pataisa kariškiams leido be pirkimo sandoriuose tarpininko vaidmenį atlikusio Ginklų fondo patiems įsigyti ginklų bei amunicijos.
"Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė turi patyrusių specialistų, kurie atlieka rinkos analizę, stebi ginklų ir šaudmenų pasiūlos pokyčius, gali organizuoti jų pirkimą", - "Vakaro žinioms" teigė krašto apsaugos ministro patarėja Rita Grumadaitė.
Šiuo metu Ginklų fondas aptarnauja kitas ginklus turinčias Lietuvos institucijas - policiją, sienos apsaugos bei saugumo tarnybas. Manoma, jog praradęs pagrindinį ginklų ir amunicijos užsakovą - KAM, Ginklų fondas netrukus bus panaikintas. Jo funkcijos bus perduotos jėgos struktūroms, kurios pačios apsirūpins ginklais bei amunicija.
Komiteto verdiktas
Pasak "Vakaro žinių" šaltinių, Giraitėje gaminami lietuviški šoviniai negali konkuruoti su importuojamais, nes yra brangesni. KAM atstovų teigimu, šiuo metu kariuomenė savo reikmėms iš Giraitės šovinių gamyklos perka vos 35 proc. sunaudojamų šaudmenų.
Manoma, jog ateityje KAM pirks dar mažiau čia pagaminamų šovinių ir sukels šovinių gamyklos krizę. Šias prielaidas patvirtina tarsi nuosprendis skambanti įmonę valdančio Ginklų fondo praėjusių metų veiklos ataskaita.
"Giraitės ginkluotės gamyklos veikla 2003 m. priklauso nuo KAM užsakymų. Jeigu šie užsakymai bus pateikti pavėluotai, o taip pat jei užsakymų dydis bus mažesnis nei 2002 m., įmonė negalės ritmingai dirbti", - teigiama ataskaitoje.
Lietuvai įstojus į NATO šalies ginkluotosios pajėgos privalės laikytis itin griežtų šaudmenų pirkimo sąlygų. Tampa beveik aišku, jog lietuviškus šovinius nukonkuruos kur kas pigesnė vakarietiška produkcija.
"Šiuo metu šaudmenų rinkoje didelė prekių pasiūla. Artimiausiu metu šaudmenų deficitas nenumatomas. Juo labiau ši problema neturėtų iškilti Lietuvai įstojus į NATO", - "Vakaro žinioms" teigė KAM atstovė R.Grumadaitė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, prieš kelis mėnesius nagrinėjęs Ginklų fondo veiklos ataskaitą ir svarstęs susidariusią padėtį, pripažino, jog Ginklų fondas nebereikalingas.
"Klausimą dėl tolesnės Ginklų fondo veiklos tikslingumo pateikėme svarstyti Vyriausybei, kadangi fondas priklauso jos dispozicijai. Kariuomenė ginklus jau įsigyja savarankiškai, o tikslinant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą Ginklų fondas iš jo eliminuotas kaip institucija", - "Vakaro žinioms" teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas.
Šovinių gamyklą privatizuos?
Panaikinus Ginklų fondą jo funkcijos - ginklų bei šaudmenų pirkimas - bus perduotos atitinkamoms ministerijoms ir departamentams. Kur kas opesnis klausimas - fondui priklausančios šovinių gamyklos likimas.
"Vakaro žinių" šaltinių teigimu, tampa aišku, jog gana brangius šaudmenis gaminanti įmonė nesugebės konkuruoti su NATO šalimis. Neoficialiais duomenimis, svarstomi du variantai - gamyklos privatizavimas arba jos išnuomojimas operatoriaus funkcijas atliksiančiai užsienio kompanijai.
Šovinių gamyklos "krikštatėviu" vadinamas buvęs Seimo narys A.Katkus "Vakaro žinioms" teigė, jog užsienio šalyse esama nemažai privačių ginklų ir šaudmenų gamyklų. Todėl panaikinus Ginklų fondą jam priklausančio šovinių fabriko privatizavimas nebūtų keistas reiškinys. A.Katkui antrino ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Stasys Buškevičius.
"Jeigu bus nuspręsta privatizuoti nuostolingai dirbančią šovinių gamyklą - neprieštarausiu. Tačiau reikia išsiaiškinti, kodėl ji dirba nuostolingai, kruopščiai parinkti jos pirkėjus, patikrinti jų reputaciją ir patikimumą", - "Vakaro žinioms" teigė S.Buškevičius.
Grasino saugumiečiais
"Vakaro žinioms" pavyko aptikti pirmuosius požymius, liudijančius, kad rengiamasi strateginę įmonę parduoti. Praėjusių metų rugpjūčio 10 d. slaptu Vyriausybės nutarimu valstybės garantuotos Ginklų fondo skolos nuo šių metų sausio 1 d. buvo perduotos Vō Giraitės ginkluotės gamyklai. Neabejojama, jog perduotos dvi šovinių gamyklos statybai finansuoti skirtos paskolos, paimtos iš Prancūzijos bankų.
Paklaustas, kokia paskolų ir nesumokėtų palūkanų suma, Ginklų fondo direktoriaus pavaduotojas Vladas Drupas pasipiktino.
"Tai valstybės paslaptis. Paskolai garantą davė valstybė, tai valstybės, o ne jūsų bėdos. Jeigu nenorite turėti reikalų su saugumu - nesidomėkite. Už tai jums, žurnaliste, vieną kartą vos nebuvo iškelta byla", - "Vakaro žinioms" teigė V.Drupas.
Finansų ministerijos Valstybės paskolos valdymo departamento atstovai taip pat atsisakė suteikti informaciją apie mįslingą skolos perdavimą.
"Situacija, kai vienos valstybinės institucijos valstybės garantuotos paskolos perduodamos kitai, primena norą jomis atsikratyti. Ko gero, siekiama, kad šovinių gamyklos pirkėjas sumokėtų ne tik už įmonę, bet ir padengtų jai perduotas skolas ir palūkanas", - "Vakaro žinioms" teigė pavardės nenorėjęs skelbti finansų specialistas.
"VL Vakaro žinios"
