Geras ar blogas moterų gyvenimas Lietuvoje? Klausimas svarbus, juo labiau švenčiant Tarptautinę moters dieną. ES statistikos tarnyba „Eurostat“ šia proga paskelbė žiupsnelį statistikos apie moterų padėtį Europoje. Duomenys rodo, kad Lietuvos moterų gyvenimas yra tiesiog rožėmis klotas. O gal atvirkščiai?
Jūsų dėmesiui – du radikaliai skirtingi pranešimai, kuriuos parengiau pagal tuos pačius „Eurostat“ pirmadienį paskelbtus statistinius duomenis (http://epp.eurostat.cec.eu.int/pls/portal/docs/PAGE/PGP_PRD_CAT_PREREL/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2006/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2006_MONTH_03/3-06032006-EN-BP.PDF).
1. Moterų padėtis Lietuvoje: rojus žemėje
Lietuvius, kurie yra įpratę nuolat skųstis gyvenimu, „Eurostat“ neseniai paskelbta statistika, aprašanti moterų padėtį 25-iose ES šalyse, turėjo nustebinti. Dauguma rodiklių liudija, kad mūsų šalis šioje srityje išsiskiria iš gerosios pusės.
Pirmiausia Lietuva išsiskiria tuo, kad joje yra didžiausias moterų ir vyrų gyvenimo trukmės skirtumas tarp visų ES valstybių. Lietuvės gyvena vidutiniškai beveik 78 metus, kai šalies vyrai miršta sulaukę vos kiek daugiau nei 66-erių. Akivaizdu, kad Lietuvos moterys savo sveikata gerokai pranoksta stipriąja lytimi vadinamus vyrus.
Dar vienas rodiklis, pagal kurį mūsų šalis lenkia daugumą ES valstybių – tai pirmojo gimdymo ankstumas. Lietuvės pirmojo vaiko susilaukia būdamos vidutiniškai 24,8 metų, ir pagal šį rodiklį mus nežymiai lenkia tik kaimyninės Latvija (24,7) ir Estija (24,6). Mokslininkai sutaria, kad jaunų motinų vaikai paprastai būna sveikesni ir artimiau bendrauja su tėvais. Tad Lietuvos moterys gali tik užjausti, pavyzdžiui, ispanes, kurios pirmojo vaiko susilaukia būdamos jau beveik 30-ies ir savo vaikams būna labiau močiutės.
Karjeros galimybėmis lietuvės taip pat negali skųstis. Lietuva yra trečia Europoje pagal moterų dalį tarp aukštųjų mokyklų studentų. Mūsų šalies universitetuose dailiosios lyties atstovės sudaro 60,0 proc. studentų. Nusileidžiame vėl tik Estijai (61,5 proc.) ir Latvijai (61,7 proc.).
Negana to, Lietuva užima antrąją vietą pagal moterų vadovių dalį (42,7 proc.). Tuo tarpu tokiame, atrodytų, feminisčių rojuje kaip Švedija šis procentas siekia vos 29,8. Nenuostabu, kad Europos lygių galimybių institutas planuoja įsikurti būtent Lietuvoje.
Ir pabaigai reikia tarti keletą žodžių apie mūsų moterų antrąsias puses – vyrus. Lietuvos moterys gali tik džiaugtis, nes turi darbščiausius vyrus Europoje. Mūsų šalyje vyrai studijoms, darbui ir namų ruošai per parą skiria net 7 valandas ir 4 minutes. Tai yra pirmoji vieta tarp visų 25-ių ES valstybių. Labiausiai tinginiauti linkę yra vokiečiai (5 val. 56 min.).
Dažnai tenka išgirsti lietuvaites dūsaujant, kad vyrai nepalepina jų pagamindami pietus ar vakarienę. Tačiau statistika rodo, kad Lietuvos vyrai net 16 proc. savo laiko, skirto namų ruošai, paaukoja valgio gaminimui. Tuo tarpu išsvajotieji prancūzai ir italai tam skiria atitinkamai tik 13 ir 12 proc.
Štai tokia yra statistika. Gaila, bet daugumos su ja susipažinusių Europos moterų šventę turėtų aptemdyti pavydas lietuvėms.
2. Moterų padėtis Lietuvoje: devyni pragaro ratai
Kovo 8-osios išvakarėse „Eurostat“ pasielgė išties negailestingai – paskelbė statistinius duomenis, kurie dar kartą parodė, koks nesaldus yra Lietuvos moterų gyvenimas.
Jau pačioje apžvalgos pradžioje į akis krinta faktas, kad Lietuvoje yra didžiausias moterų ir vyrų gyvenimo trukmės skirtumas tarp visų 25-ių ES valstybių. Pasirodo, statistinė lietuvė senatvėje net 11 metų gyvena vieniša, palaidojusi savo gyvenimo draugą.
Turbūt ne iš gero gyvenimo Europoje anksčiausiai miršta būtent lietuvės (77,7 metų), estės (76,9) ir latvės (76,2).
Taip pat galima pastebėti, kad Lietuvos moterys beveik neturi laiko pagyventi sau: siekti aukštumų dirbdamos mėgstamą darbą ar tiesiog pasimėgauti nepriklausomo gyvenimo malonumais. Mat pirmojo vaiko statistinė lietuvė susilaukia labai anksti - būdama vos 24,8 metų. Jaunesnės gimdo tik latvės (24,7) ir estės (24,6).
„Ant popieriaus“ gražiai atrodo skaičiai, kad Lietuva užima antrąją vietą visoje ES pagal moterų vadovių dalį (42,7 proc.). Tačiau visi žino, kad realiame gyvenime vyras mūrininkas uždirba kur kas daugiau nei, tarkime, bibliotekos vadovė. Belieka tikėtis, kad kas nors pasikeis ateityje. Turbūt to tikisi ir universitetuose studijuojančios merginos, kurios šiandien sudaro jau 60 proc. visų studentų.
O kol kas realybė tokia, kad net tulpėmis jos nepraskaidrinsi. Ta pati statistika rodo, kad Lietuvos moterys pluša daugiausiai, o laisvalaikio turi mažiausiai. Lietuvės tvirtai pirmauja visoje ES pagal studijoms, darbui ir namų ruošai per parą skiriamą laiką (8 val. ir 10 min.). Nė vienoje kitoje Europos šalyje moterys darbams nepaaukoja daugiau nei 8 valandų.
Pagal turimą laisvalaikį Lietuvos moterys – ir vėl pirmos, tik iš kito galo. Laisvo laiko lietuvės teturi 3 valandas ir 49 minutes, kai tuo tarpu suomės savo pomėgiams gali skirti net 5 valandas ir 30 minučių.
Dar kalbant apie namų ruošą, galima paminėti, kad vaikų priežiūrai lietuvės gali skirti tik 5 proc. viso namų ruošos laiko. Mažiau laiko vaikams turi tik latvės (4 proc.). Tuo tarpu daugiausiai laiko Lietuvos moterys praleidžia prie puodų (valgio gaminimui tenka 29 proc. namų ruošos laiko) ir šluotų bei šepečių (namų valymui – 22 proc.).
Štai tokie yra skaičiai, apibūdinantys dailiosios lyties atstovių gyvenimą Lietuvoje. Lengviausias kelias lietuvaitėms – laimės pasiieškoti svetur. Arba teks sukandus dantis kentėti, kol pasikeis mūsų visuomenė.
Pabaigos žodis
Šio nedidelio minties eksperimento tikslas buvo įrodyti, kad statistika pati savaime nieko nepasako. Labai svarbu, kas ir kaip ją interpretuoja.
Tą patį galima pasakyti ir apie gyvenimą. Jis gali būti geras arba blogas, priklausomai nuo to, kokiomis akimis į jį žiūrėsime. Tad Tarptautinės moters dienos proga belieka palinkėti daugiau optimizmo. Ir ne tik moterims.
