Ketvirtadienį ryte gurkšnodamas kavą pasiskaičiau vieną Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ tekstą. Tai buvo ne kas kita, o Pilietinės demokratijos partijos (PDP) rinkiminių nuostatų analizė. Programa esą vertinta pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms.
PDP rinkimines nuostatas, kaip skelbiama, analizavo VU TSPMI mokslininkai: Dr. Vitalis Nakrosis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Monika Verbalytė ir neįvardinti LLRI ekspertai.
Rimta kompanija ir neketinu kėsintis į autoritetus bei nuginčyti pagrindinio dalyko – konkretumo pertekliaus PDP programoje nėra, apimtimi ir loginiu išbaigtumu ji vargu ar konkuruotų su liberalų, Darbo partijos, konservatorių, kai kuriais kitais tekstais. Manau, tai lėmė vėlyvas pasirengimo rinkimams startas, o ir prioritetu organizacija, kaip skelbiasi, laiko konkretų politinį tikslą, bet apie tai kiek vėliau. Vis dėlto – kai kurios aplinkybės bei teiginiai, pateikti ekspertizės tekste, verčia kiek suglumti. Labai tikiuosi, kad minėti autoritetai padės kiek nors susigaudyti, paaiškins kai kuriuos dalykus bei patikslins savo teiginius.
Pirmiausia, partijos, parašiusios ilgas programas, jau gavo spyrį nuo jo ekscelencijos Valdo Adamkaus, kuris pareiškė, kad beveik niekas jų neskaitys ir išvis – tereikia kelių pagrindinių principų. Tad pirmas klausimas ekspertizių komandai – ar nesijaučiate dirbą nereikalingą darbą?? Juk ponas Mindaugas Kluonis - dar ir Prezidento patarėjas.
Antras įdomus dalykas – LLRI pasirinkimas partnerystei. Kodėl moksline institucija pretenduojantis būti VU TSPMI partneriu pasirinko radikalaus liberalizmo propagandos organą? Demokratinėje šalyje gali ir turi būti tokių pažiūrų ir jų įgarsintojų, bet ką bendro tai turi su pretenzijoms į mokslinį skirtingų partijų programų vertinimą? Ar reikia spėti, ką LLRI pasakys apie socialdemokratinės pakraipos iniciatyvas arba bet kokią užuominą, jog ne viską reiktų privatizuoti? „Taigi, iš rinkiminių partijos nuostatų galima spręsti, jog partija nepasisako už tolimesnį privatizavimą. Tai vertintina neigiamai, ypač turint omenyje įsisenėjusias ir reformos reikalaujančias problemas švietimo bei sveikatos apsaugos sistemos“, - rašo ekspertai ir apie PDP. Išvertus į paprastą kalbą ekspertai mokslinėmis pripažins tik tokias programas, kurios pasisakys už paskutinės poliklinikos privatizavimą. Ideologinių imperatyvų pavertimas mokslingumo kriterijumi primena aukštyn kojom vartaliojamą mokslinį komunizmą – tik atvirkščiai. Mat ten moksliška buvo tik tai, kas buvo prieš „buržuazinį prasimanymą“ – privačią nuosavybę. Gal TSMI greitai bus galima apsiginti mokslinio liberalizmo disertacijas?
Dar įdomiau, kad politiniai mokslininkai nemoksline nesąmone skelbia referendumą kaip reiškinį. „Galbūt partiją nuo kitų skiria pažadas iki 50.000 sumažinti piliečių parašų skaičių, reikalingų inicijuoti referendumą? Nors Lietuva, atsižvelgiant į apsėdusią maniją rengti referendumus ypač „suveltais“ klausimais, prašosi visiškai atvirkščio sprendimo – kad nebūtų galima referendumo būdu spręsti sudėtingų ekonominių, finansinių, mokestinių ir t. t. klausimų”, - kerta minėti mokslo gumbai ir išminties dangoraižiai. Deja, šis teiginys yra ne tik keistas, bet ir atvirai melagingas. „Bumas ir manija” tai realiai įvykę du referendumai – dėl Konstitucijos ir dėl stojimo į Europos Sąjungą. Jie turbūt dar pripažįstami atitinką minimalius mokslinio pagrįstumo reikalavimus. Ypač tas, kuriame buvo galima gauti skalbimo miltelių ir alaus. Tikras bumas ir tikra manija – ką čia nuginčysi… Deja, sąrašas tuo ir užsidaro. Dar labai norėtųsi paaiškinti, ką mokslinėje politikos analitikų terminijoje reiškia sąvoka „suveltas klausimas“ ir kaip jis ten susivelia arba kas jį velia?
Tiesą sakant, neturiu didelio noro toliau plėšyti vientisu pretenduojančio būti „mokslinės analizės“ teksto ir perrinkinėti propagandos bei agitacijos perlus.
Mat viskas yra daug paprasčiau. Šalia polinkio į „mokslinį liberalizmą“ gerbiamieji analitikai, mano subjektyviu spėjimu, vykdė labai jau banalų politinį užsakymą. Jo esmė – šiame PDP programą kritikuojančiame sakinyje:
„Prioritetas – ,,korupcijos, taip vadinamo ,,valstybininkų klano“ pavidalu, sustabdymas. Ar tai reiškia, kad korupcijos šaknys yra ,,valstybininkų klane“, kas neatitinka realybės, ar kad bus kovojama tik su ,,valstybininkų“ korupcija?“
Ponai, reikėjo nesikviesti jokių liberalizmo ortodoksų ir nevynioti „guzikų į vatą“. Paprasčiausiai reikėjo tiesiai paskelbti, kad mokslinio darbo tikslas yra sudirbti bet kurią partiją, kuri tiesiai pasisako prieš minėto klano veiklą ir mato jo indėlį į Lietuvos „prichvatizavimą“ bei demokratijos griovimą. Programose tai dar yra tiesiai (skirtingais žodžiais) užsirašę konservatoriai ir nedidelė Lietuvos socialdemokratų sąjunga. Vienu tekstu demaskavę bet kokių priekaištų „valstybininkams“, kurių aptinkama ir TSPMI vadovybėje, ir Globėjų taryboje, antimoksliškumą nebebūtumėt turėję vargti su likusiomis ekspertizėmis. Nebent – reikia įsisavinti kažkokias lėšas – tai būtų žmogiška ir suprantama.
Kaip ten bebūtų, aš paraginčiau rinkėjus verčiau jau skaityti programas, ko nesiūlo daryti V. Adamkus, negu tokio pobūdžio mokslines recenzijas, kad ir kieno programą jos pešiotų.
