Grupė Seimo narių grįžo prie senos idėjos ir siūlo Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) finansuoti iš abonentinio mokesčio, kartu atsisakant komercinės reklamos. Abonentinį mokestį siūloma įskaičiuoti į gyventojams bei įmonėms taikomą elektros energijos tarifą.
Tokias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas pirmadienį (06.16) Seimo sekretoriate įregistravo socialdemokratai Aloyzas Sakalas, Algirdas Butkevičius ir Algirdas Kunčinas bei liberalas Gintautas Babravičius.
Pasak A. Butkevičiaus, elektros energijos kaina priėmus įstatymą didėti neturėtų, o LRT veiklai finansuoti siūloma skirti maždaug 0,5 cento nuo dabartinio elektros energijos tarifo.
"Elektros energijos įmonės turi didelius pelno rezervus, todėl tarifas nedidės ir gyventojai to iš esmės nepajaus", - BNS sakė A. Butkevičius.
Abonentinį mokestį siūloma įvesti nuo 2004 metų pradžios.
Įstatymo pataisos numato, kad komercinė reklama LRT programose nebetransliuojama tuomet, kai iš abonentinio mokesčio gaunamos pajamos užtikrina LRT funkcionalumą, plėtrą bei strateginio veiklos plano įgyvendinimą.
Komercinės LRT veiklos pajamos 2002 metais buvo 14,6 mln. litų - 1,8 karto didesnės nei 2001-aisiais (8 mln. litų). LRT pajamos iš reklamos bei žaidimų organizavimo pernai išaugo du kartus iki 10,4 mln. litų. Tikimasi, kad šiemet reklamos ir žaidimų organizavimo pajamos išaugs 12,5 proc. iki 11,7 mln. litų.
Iš biudžeto LRT veiklai pernai skirta 37,3 mln. litų - 13,3 proc. mažiau nei 2001-aisiais (43 mln. litų). Planuojama, kad šiemet iš biudžeto LRT bus skirta 37,9 mln. litų.
BNS