Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą derybas kuravęs Europos komitetas turėtų tapti Europos reikalų sekretoriatu Vyriausybės kanceliarijoje. Tokį Europos komiteto reorganizavimo modelį teigia remiąs Seimo pirmininko pavaduotojas, parlamentinio Europos reikalų komiteto vadovas Vytenis Andriukaitis.
Jis vadovauja Seimo valdybos sudarytai darbo grupei, turinčiai parengti pasiūlymus dėl Lietuvos institucijų reorganizavimo po Lietuvos įstojimo į ES.
Pasak V. Andriukaičio, premjero Algirdo Brazausko vadovaujamai Vyriausybei tenka didžiausia atsakomybė priimant sprendimus Europos Sąjungos institucijose ir juos įgyvendinant.
"Vyriausybės vaidmuo europiniuose reikaluose išauga labai ryškiai. Atsisakyti europinių reikalų koordinavimo per Vyriausybes kanceliariją būtų labai pavojinga", - pirmadienį (06.30) spaudos konferencijoje Seime sakė V. Andriukaitis.
Spaudos teigimu, yra siūlymų inkorporuoti Europos komitetą į Užsienio reikalų ministeriją (URM). Tokiu būdu ši ministerija taptų įtakingiausia ministerija Vyriausybėje. URM vadovauja valdančiosios daugumos partnerės - Naujosios sąjungos (socialliberalų) - deleguotas ministras Antanas Valionis.
V. Andriukaičio nuomone, kompromisinis sprendimas būtų deleguoti URM atstovus į Europos reikalų sekretoriatą.
"URM turėtų būti integruota į Europos reikalų sekretoriatą, kad nebūtų funkcijų dubliavimo, kad nebūtų konkurencijos tarp Europos reikalų sekretoriato ir URM", - spaudos konferencijoje sakė Seimo pirmininko pavaduotojas. Jis patikslino kalbąs apie URM atstovų delegavimą į sekretoriatą.
Premjeras Algirdas Brazauskas pirmadienį po susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu bei Seimo pirmininku Artūru Paulausku nepritarė siūlymui integruoti komitetą į Užsienio reikalų ministeriją, sakydamas, kad tokiu būdu Užsienio reikalų ministerija taptų "aukštesne už kitas".
Tačiau premjeras pažymėjo, kad pagrindinis vaidmuo vis dėlto teks UR ministrui, kuris dalyvaus Bendrųjų reikalų tarybos posėdžiuose ir atstovaus Lietuvos pozicijai.
A. Brazausko teigimu, tikriausiai nauja formuojama institucija vadinsis Europos reikalų departamentu, o vadovauti jam bus pasiūlyta likviduojamo Europos komiteto generaliniam direktoriui Petrui Auštrevičiui.
Pasak premjero, apie 20 likviduojamo Europos departamento darbuotojų turėtų pereiti dirbti į kuriamą departamentą, dalis specialistų - į atitinkamas institucijas, o Europos teisės departamentas, premjero nuomone, turėtų būti integruotas į Teisingumo ministeriją.
Premjeras kartu pažymėjo, kad "didelių revoliucijų neturėtų būti" reformuojant institucijas prieš narystę ES.
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas sakė, kad planuojama daryti kelis Konstitucijos pakeitimus, nustatysiančius, kad ES teisės aktai yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis, be to, reikės įtvirtinti, kaip Vyriausybė informuos parlamentą apie priimamus sprendimus ir kaip Vyriausybės atstovas gaus mandatą, kaip balsuoti priimant sprendimus ES institucijose.
Tačiau prezidento spaudos tarnyba, dar nepasibaigus R. Pakso, A. Paulausko ir A. Brazausko susitikimui, išplatino pranešimą spaudai, kuriame sakoma, kad R. Pakso nuomone, kuriant ES reikalų koordinavimo modelį svarbiausia išlaikyti egzistuojančią valstybės sandarą nekeičiant valstybinių institucijų balanso.
"Prezidentas pažymėjo, kad jo pozicija Konstitucijos keitimo klausimu yra vienareikšmiška. Šalies vadovo įsitikinimu, Konstitucijos keitimas turi būti minimalus ir susijęs tik su būtinybe apibrėžti Lietuvos santykį su ES institucijomis, nekeičiant dabartinėje Konstitucijoje įtvirtintos valstybės valdžios sąrangos", - sakoma pranešime spaudai.
Prezidento patarėjas Alvydas Medalinskas "dramatiškais" pavadino kai kuriuos V. Andriukaičio siūlymus Konstitucijos pakeitimus, tačiau atsisakė komentuoti, kokie tai pasiūlymai.
A. Medalinsko teigimu, susitikime prezidentas perdavė Seimo pirmininkui ir premjerui savo projektus, kaip turėtų būti koordinuojami ES reikalai Lietuvoje.
Patarėjo teigimu, jame siūloma, kad naujoji institucija būtų prie Vyriausybės, ar Vyriausybės kanceliarijos sudėtyje, jos vadovas nebūtų aukštesnio rango už užsienio reikalų ministrą.
"Sprendimai į ES valstybių sostines, suvokiant, kad Europos Sąjungos politika yra visų pirma užsienio politika, turėtų išeiti per Užsienio reikalų ministeriją, o vidaus reikalų gyvenime sprendimas turėtų būti sukoordinuotas tarp žinybų šio Europos reikalų komiteto padalinio", - sakė A. Medalinskas.
Patarėjas taip pat priminė, kad pagal Konstituciją prezidentas yra atsakingas už užsienio politiką, sakydamas, kad Konstitucijos 84 straipsnis "skelbia labai aiškiai, kad prezidentas sprendžia svarbiausius užsienio politikos klausimus".
"Be abejonės, prezidento vaidmuo šioje sprendimų grandinėje taip pat bus pakankamai svarbus tiek prezidento kaip Konstitucijos, tiek prezidento kaip pareigūno aukščiausio vadovaujančio Užsienio politikos koordinacinei tarybai", - akcentavo A. Medalinskas.
Patarėjo teigimu, per porą savaičių po Mindaugo karūnavimo šventės, kuri vyks šį sekmadienį, surengtame Užsienio reikalų koordinacinės tarybos posėdyje bus priimtas galutinis sprendimas dėl komiteto ateities.
Institucijų reformas pirmadienį turėjo svarstyti Seimo Europos reikalų komitetas.
Lietuva tikisi tapti visateise ES nare kitų metų gegužės 1 dieną.
BNS
