Pagal žiniasklaidos paperkamumo indeksą Lietuva užima vidutines pozicijas tarp 66 tirtų šalių, tačiau jos spausdintinę žiniasklaidą papirkti yra lengviau nei, pavyzdžiui, kaimyninės Rusijos.
Pagal pasaulinę, ekonominę ir politinę svarbą atrinktose pasaulio valstybėse tyrimą atliko JAV Ajovos ir Perdju universitetų atstovai. Jų įvertintas žiniasklaidos paperkamumo indeksas atspindi žurnalistų siekį arba sutikimą priimti piniginį atlygį už informaciją, skelbiamą vyriausybinių institucijų, verslo atstovų bei kitų šaltinių. Indeksas orientuotas į dienraščiuose pateikiamas naujienas, už kurias prašoma piniginio atlygio.
Tyrimas parodė, kad Lietuva pagal spaudos paperkamumą užima 17-ą vietą kartu su Bulgarija, Čekija, Honkongu, Singapūru, Mauricijumi ir Slovėnija. Estija yra 12-oje, Latvija - 16-oje vietoje - toje pačioje grupėje, kaip ir Rusija.
Paaiškėjo, kad labiausiai paperkama yra Kinijos, Saudo Arabijos, Vietnamo, Bangladešo ir Pakistano žiniasklaida. Šalys, kurios beveik neminimos tarp paperkamų žiniasklaidos priemonių, yra: Suomija, Danija, Naujoji Zelandija ir Šveicarija, Norvegija, Vokietija, Islandija ir Jungtinė Karalystė. JAV kartu su Kanada ir dar trimis valstybėmis dalijasi 5 vieta.
Tyrimus finansavo "Hurriyet", didžiausias Turkijos dienraštis, "Dogan Media Group" narys. Tyrimas, atliktas Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos (IPRA) bei Ryšių su visuomene instituto JAV užsakymu, buvo "Skaidrios žiniasklaidos" projekto, startavusio 2001 metų pavasarį, dalis. Žiniasklaidos paperkamumo indeksas sukurtas tam, kad šalys galėtų stebėti savo pažangą, palyginti jį su kitomis valstybėmis.
Buvo taikomas apklausos metodas siekiant apibendrinti dviejų grupių, kurias paveikė žiniasklaidos skaidrumo problema, kolektyvinę patirtį. Viena jų - Tarptautinės ryšių su visuomene tarybos valdyba ir taryba, kita - Tarptautinio spaudos instituto taryba, nacionalinių komitetų nariai ir asocijuoti nariai. Buvo kreiptasi į šių dviejų institucijų vadovybes visame pasaulyje su prašymu profesionaliai pakomentuoti indekso lentelėje analizuojamus veiksnius. Jie buvo vertinami proporcingai mažėjant tikimybei, kad žurnalistai sieks ar priims piniginį atlygį už skelbiamą informaciją.
Žiniasklaidos paperkamumo indeksas yra skelbiamas pirmą kartą.
ELTA
