Vyriausybė trečiadienį pritarė Lyties pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo šalyje ketinama įteisinti lyties pakeitimo operacijas. Šis teisės aktas bus teikiamas svarstyti Seimui. Šiuo metu lyties pakeitimo sąlygų ir tvarkos Lietuvoje nereglamentuoja jokie teisės aktai.
Lyties pakeitimo įstatymo projekte numatyta, jog lyties pakeitimas gali būti atliekamas asmenims, kurie dėl transseksualumo išgyvena asmenybės krizę ir yra pagrindo tikėtis, kad po operacijos pagerės paciento psichikos sveikata.
Transseksualumas įstatymo projekte įvardijamas kaip psichinis lyties tapatumo sutrikimas, priskiriamas pilnamečių žmonių asmenybės brandos ir elgesio sutrikimų grupei, kai asmuo įsitikinęs, kad jo lyties požymiai neatitinka jo lyties ir todėl siekia tapti kitos lyties asmeniu.
Lyties pakeitimo įstatymo projektą rengusios darbo grupės duomenimis, olandų mokslininkai yra nustatę, kad vienas transseksualas tenka 11 900 vyrų ir 34 tūkst. moterų. Todėl Lietuvos specialistai spėja, kad Lietuvoje tokių žmonių galėtų būti apie 50.
Šiuo įstatymu būtų nustatytos lyties pakeitimo medicininiu būdu sąlygos ir tvarka, reglamentuojama privataus gyvenimo apsauga, numatytas konfidencialumo užtikrinimas.
Įstatymo projekte numatoma, kad lytį pakeitęs asmuo apie tai turės pranešti darbdaviui. Tačiau kartu pabrėžiama, kad lytį pakeitusiam asmeniui turi būti užtikrintos lygios su kitais socialinės ir darbo garantijos.
Asmuo, norintis, kad jam būtų atlikta lyties pakeitimo operacija, turės būti ne mažiau kaip porą metų stebimas gydytojų bei gydomas hormonais. Tik specialistams įsitikinus, kad žmogus yra transseksualus, būtų galima atlikti chirurgines lyties pakeitimo operacijas.
Įstatymo projekte numatyta, kad lyties pakeitimas bus atliekamas bendradarbiaujant įvairių sričių asmens sveikatos priežiūros specialistams - psichoterapeutams, psichiatrams, akušeriams-ginekologams, urologams, endokrinologams, chirurgams ir t.t.
Kaip po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas, visuomenė tampa tolerantiškesnė, o įstatymo projektas "yra didelis žingsnis į priekį".
"Be abejo, mes ir svarstydami šio įstatymo projektą susilaukėme labai griežtos kritikos žmonių, kurie turi kitokią poziciją. Juos galima suprasti, juk tai yra nekasdienė operacija, nekasdienė situacija", - kalbėjo ministras.
Jo teigimu, įstatymo autoriai gavo ir Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus laišką, kuriame reiškiamas nepritarimas įstatymo parengimui.
Ministro nuomone, chirurginė operacija be hormonų terapijos kainuotų apie 3-4 tūkst. litų. Ją galėtų atlikti Vilniuje ir Kaune esančių klinikų medikai.
J. Oleko žiniomis, Lietuvoje jau buvo keletas atvejų, kai į medikus kreipėsi pakeisti lytį pageidavę asmenys, tačiau, pasak ministro, šios operacijos nebuvo atliktos iki galo. Manoma, kad kai kurie iš šių asmenų dabar yra išvykę į užsienį.
Toks įstatymas rengiamas remiantis naujuoju Civiliniu kodeksu, kuris numato, kad nuo liepos 1 dienos įsigalioja teisė į lyties pakeitimą.
Lyties pakeitimui yra prieštaravęs ir Lietuvos katalikų bažnyčios kunigas, Lietuvos bioetikos komiteto narys Andrius Narbekovas, kuris yra įsitikinęs, jog lyties pakeitimas yra susijęs su radikaliu žmogaus suluošinimu, nes tokie asmenys yra "kastruojami, lieka nevaisingi", jiems duodamos didžiulės hormonų dozės, kad pasikeistų išoriniai lyties požymiai.
Kaip BNS yra sakęs A. Narbekovas, kuris pats yra baigęs medicinos mokslus ir dirbęs chirurgu, transseksualaus asmens problema yra ne jo kūne, o mąstyme. Kunigo teigimu, žmogaus elgesio ir mąstymo pakeitimas jį luošinant yra nepateisinamas.
Bioetikos docento A. Narbekovo manymu, pats teiginys "lyties pakeitimas" yra nesusipratimas, nes pakeisti lyties neįmanoma.
Moteris, tapusi "vyru", sudarytų santuoką su moterimi, nors iš tikrųjų tai būtų tos pačios lyties asmenų santuoka, kuri Lietuvoje nėra įteisinta. Be to, anot A. Narbekovo, tokios "santuokos" būtų nevaisingos.
Kunigo A.Narbekovo duomenimis, kai tokios operacijos buvo pradėtos pasaulyje, jos buvo entuziastingai sutiktos, bet, laikui bėgant ir stebint rezultatus, jomis nusivilta.
Prieš keletą dešimtmečių daug tokių operacijų atlikta JAV Johno Hopkinso universiteto klinikose, bet po 1979 m. mokslininkų pateiktos analizės jos nutrauktos, nes buvo statistiškai įrodyta, kad tokios operacijos nėra pranašesnės už psichoterapinę pagalbą pacientams.
Iš 17 Lietuvos bioetikos komiteto narių Lyties pakeitimo įstatymo projektui nepritarė 4 nariai, kurie taip pat yra įsitikinę, kad neįmanoma pakeisti lyties, o tik suformuoti ar pašalinti lytinius organus, todėl lyties keitimas yra neleistinas žmogaus luošinimas.
Įstatymo projektui prieštaraujantys biotetikos komiteto nariai taip pat pažymėjo, kad negalima psichikos ligos gydyti chirurginėmis priemonėmis, nes tokiu būdu mėginama patį žmogų priderinti prie jo ligos bei patologinės būsenos.
BNS
