Lietuva sieks, kad Konvento dėl Europos ateities baigtas rengti Europos Sąjungos (ES) Konstitucinės sutarties projektas būtų priimtas ne anksčiau kaip kitų metų gegužę, kai prie ES prisijungs 10 naujų valstybių.
Tai nusprendė Prezidentūroje antradienį (06.17) posėdžiavusi prezidento Rolando Pakso vadovaujama Užsienio politikos koordinavimo taryba, svarsčiusi Lietuvos poziciją dėl ES Konstitucinės sutarties projekto, kuris šią savaitę bus pateiktas Salonikuose įvyksiančiam ES viršūnių susitikimui.
Taryba pažymėjo, kad "Lietuva sieks, jog ES Tarpvyriausybinė konferencija darbą baigtų stojančioms šalims tapus ES narėmis".
Taryba konstatavo, kad Konvento dėl Europos ateities parengtas Konstitucinės sutarties projektas įtvirtina daug esminių pasiekimų - sustiprintas nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento vaidmuo, supaprastintos teisinės procedūros, apibrėžtas ES teisinis statusas.
Užsienio politikos koordinavimo taryba taip pat palankiai įvertino Konstitucinės sutarties projekte išlaikytą pusiausvyrą tarp pagrindinių ES institucijų - Tarybos, Komisijos, Parlamento, išsaugotą lygybės principą tarp valstybių, sprendimą konsoliduoti vidaus ir teisingumo reikalus, taip pat planuojamą įsteigti ES užsienio reikalų ministro postą.
Lietuvos vyriausybės atstovas Konvente Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Rytis Martikonis mano, kad sprendimas įsteigti UR ministro postą "leis Europai kalbėti vienu balsu".
R. Martikonis pasidžiaugė, kad dalyvaudama Konvento diskusijoje Lietuva pirmą kartą derėjosi ne su ES, o ES viduje.
Lietuvos parlamento atstovas Konvente Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Andriukaitis pažymėjo, kad Lietuvą tenkina Konvente surasti kompromisai.
V. Andriukaičio teigimu, Konstitucinės sutarties projektas liepos viduryje bus pradėtas versti į lietuvių kalbą ir tada Lietuvos piliečiai galės su projektu susipažinti.
Lietuvos vadovo Rolando Pakso nuomone, sprendžiant ES ateitį svarbiausia, kad Lietuvos balsas būtų girdimas.
"Lietuva pasisako už valstybių narių lygybę ir subalansuotą šalių svorį Europos Sąjungos Komisijoje, Parlamente bei Taryboje ir pažymi, kad pagrindinėse Europos Sąjungos institucijose turėtų išlikti rotacinis vadovavimo principas", - prezidento nuomonė dėstoma atstovo spaudai pranešime spaudai.
Praėjusią savaitę Konventas dėl Europos ateities baigė rengti Konstitucinės sutarties projektą, kuris šią savaitę bus pateiktas Salonikuose įvyksiančiam ES viršūnių susitikimui.
Į šį susitikimą ketvirtadienį išvyksta R. Pakso vadovaujama delegacija, kurios sudėtyje bus premjeras Algirdas Brazauskas, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Europos komiteto generalinis direktorius Petras Auštrevičius.
Vėliau šios sutarties projektą numatoma pateikti svarstyti rudenį prasidėsiančiai ES Tarpvyriausybinei konferencijai.
Sutarties projekte numatyta įsteigti Europos Viršūnių Tarybos (EVT) pirmininko pareigybę. Tai panaikins dabar galiojantį rotacinį pirmininkavimo Europos Viršūnių Tarybai principą.
Tačiau rotacijos principas vadovaujant ES Ministrų tarybose, kuriose posėdžiauja atitinkamų sričių ES valstybių ministrai, išliks, išskyrus Bendrųjų reikalų tarybą, kuriai vadovaus ES užsienio reikalų ministras.
Pagal Konstitucinės sutarties projektą iki 2009 metų Europos Komisijoje (EK) nuo Lietuvos dirbs vienas komisaras, kurį Lietuva turės paskirti iki kitų metų gegužės.
Po 2009 metų numatoma, kad Europos Komisijoje bus 15 komisarų, turinčių balsavimo teisę, kurie keisis rotacijos principu kas penkeri metai. Kita dalis komisarų "neturės portfelių" - jie negalės balsuoti, bet dalyvaus EK posėdžiuose.
Konstitucinės sutarties projektas parengtas siekiant supaprastinti ir aiškiau reglamentuoti ES valdymą po to, kai prie esamų 15 narių prisijungs 10 naujų narių.
Lietuva ir dar devynios valstybės tikisi įstoti į ES 2004 metų gegužės 1-ąją.
Po tarybos posėdžio A. Medalinskas taip pat sakė, kad Užsienio politikos koordinavimo taryba turėtų tapti viena svarbiausių institucijų, formuojanti bendrą visų Lietuvos užsienio politikos institucijų nuomonę dėl ES reikalų.
Prezidento vadovaujamoje Užsienio politikos koordinavimo taryboje, be valstybės vadovo, posėdžiauja Seimo pirmininkas, premjeras, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai, Seimo Užsienio reikalų, Europos reikalų ir Nacionalinio saugumo bei gynybos komitetų pirmininkai, Valstybės saugumo departamento vadovas, prezidento patarėjai.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad kitą savaitę vyks dar vienas Užsienio politikos koordinavimo tarybos posėdis, kuriame planuojama įkurti naują Europos reikalų koordinavimo tarybą, o trečiadienį prezidentas ketina suburti darbo grupę, kursiančią Lietuvos užsienio politikos koncepciją.
BNS
